Tenesio arkliai išsivystė iš išnykusių Naranganseto ir Kanados ristūnų žirgų veislių. XVIIIa. Šios dvi veislės buvo sukryžmintos Tenesyje, siekiant sukurti žirgą, prisitaikiusį prie kalnuotų vietovių. Po JAV pilietinio karo buvo įlieta dar kitų veislių ristūnų kraujo, ir buvo sukurtas Tenesio ristūnas. Veisėjai vėliau jį dar kryžmino su Morganais, Amerikos jojamaisiais ir kitomis panašiomis veislėmis, idant arkliai taptų ištvermingesni.
1885m. gimė eržilas Black Allen, tapęs veislės pradininku.
Ši veislė tapo populiari dėl savo puikių, sklandžių aliūrų ir nuostabios ištvermės. Vietiniai ūkininkais šiuos žirgus naudojo ne tik žemės ūkyje, bet ir tarpusavyje organizuojamose lenktynėse. Net ir automobiliai nesugebėjo išstumti Tenesio žirgų iš ūkininkų gyvenimo, nors, iš dalies, taip atsitiko ir dėl prastų kelių. Šios veislės atstovai tapo žinomi dėl savo įspūdingos išvaizdos, ir veisėjai ėmė laikytis žirgų linijų. 1935m. buvo atidarytas registras, o 1947m. uždaryta veislės knyga, todėl šiandien kiekvienas pripažintas Tenesio arklys turi turėti abu registruotus tėvus.
Tenesio žirgai – ramūs, lengvai sukalbami ir paprastai lengvai treniruojami. Tai žirgai, ypač populiarūs dėl savo prašmatnių judesių ir specialaus aliūro, vadinamo „running walk“(bėganti eisena), arklys gali juo bėgti iki 10-20km/h. Tai aukšti žirgai ilgu kaklu ir nuožulniais pečiais. Galva didelė, bet išraiškinga, rafinuota, su nedidelėmis ausimis. Nugara gan trumpa. Karčiai ir uodega paliekami ilgi.