Elgsena ir tarpusavio santykiai
Bandos, arba haremo, tarpusavio veiksmai būna labai suderinti – visi grupės individai kartu maitinasi ir ilsisi. Žaidimai bei kailio valymas taipogi „užkrečiami“. Arkliai švarinasi ir trindamiesi į uolas, medžius ar vartydamiesi ant žemės. Ypač vertinamas masažas, kai du arkliai atsistoja vienas į kito uodegą ir kaso nugarą dantimis. Tai ne tik palaiko kasdienę higieną, bet taipogi ir gerus tarpusavio santykius bei padeda atsipalaiduoti. Kumeliukai ypač mėgsta masažuotis, manoma, kad tai padeda jiems atjunkymo laikotarpiu.
Eržilas savaip saugo bandą. Tose vietose, kur šlapinosi kumelės, šlapinasi ir jis, taip kitiems eržilams pranešdamas, kad šios kumelės yra jo, bei sužinodamas, kurios kumelės rujoja. Tam tikrą dalį kumelių bandoje kartais sukergia ir svetimi eržilai – jos taip pat gali būti nuviliotos į kitas grupes, jei eržilas rodo daugiau dėmesio.
Besikumeliuojanti kumelė, esant reikalui, gali būti grupės palikta. Kai tik kumeliukas atsistoja ant kojų, jie prisiveja bandą.
Pirmasis laukinio arklio gyvenimo mėnuo yra vienas sunkiausių, mirtingumas keletą dienų po gimimo yra didžiausias. Iš dalies kartais taip atsitinka ir dėl to, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių kumeliukai atsiskiria nuo motinų. Naujo bandos nario atsiradimas sukelia didelį bandos susidomėjimą, ir eržilas suka ratus aplink kumelę su naujagimiu, idant kiti arkliai liktų nuošaliau. Įdomu tai, kad Kamargo arklių kaimenėse, susidarančiose iš dviejų eržilų, kumeliukų išgyvenimo tikimybė padidėdavo 20%.
Gimusį kumeliuką motina nulaižo, o pirmuosius žingsnius ir šuolius kumeliukas bėga ratu aplink motiną, jai stovint centre. Pirmasis „pašalietis“, su kuriuo kumeliukui leidžiama susipažinti(po 2-3 dienų, jam jau išmokus sekioti paskui motiną) paprastai būna vyresnis individas, jo brolis ar sesuo. Vėliau, po kelių savaičių, kumeliukai visiškai įsilieja į bandos gyvenimą, susipažįsta su eržilu. Pastarasis taipogi mielai žaidžia su kumeliukais, juos masažuoja.
Jaunikliai, priklausomai nuo jų lyties ir žaidžia skirtingai. Kumeliukai – ilgiau, labiau kandžiodamiesi ir spardydamiesi priekinėmis kojomis, o kumelaitės – trumpiau, ir primenybę teikia spardymuisi galinėmis kojomis. Tokie žaidimai atspindi suaugusių arklių elgsenos ypatumus.
Nujunkymas dažnai tampa konfliktu tarp kumelės ir jos vaiko. Motina pradeda neduoti kumeliukui pieno priklausomai nuo to, kada ji ketina atsivesti kitą. Vis dėlto, kumeliukai ir toliau pasilieka su savo šeima, nors jiems taip pat svarbūs ir santykiai su kitais jų paties amžiaus arkliais. Kumelei atsivedus jauniklį, vyresnysis rodo didelį susidomėjimą, kartu su juo žaidžia ir valosi.
Jauni eržilai, dvejų ar daugiau metų, iš savo bandos išvaromi dominuojančio eržilo. Jauniklis per didesnį atstumą sekioja savo bandą, kol randa kitą jaunų eržilų bandą, prie kurios gali prisijungti. Kartais į tokias grupes jungiasi ir seni patinai. Tokios grupelės klajoja daugiau už įprastas – net iki 22 kilometrų per dieną. Tokie eržilai kergia kitas jaunas kumeles ar bando suburti savas grupes. Daro tai ir poromis, taip lengviau apsaugoti turimas pateles. Dažnai iš grupės iškeliauja ir jaunos kumelaitės, ypač rujojančios – taip sumažinama inbrydingo tikimybė. Jei arti yra kita grupė, jos dažnai tai daro savo noru, o jei ne, gali būti išvejamos eržilo. Kai kada jos grįžta po kelių valandų ar dienų, kitos pasilieka su svetimu eržilu visam laikui.
Arkliai yra lygumų gyvūnai, tad retai kada praranda akių kontaktą su kitais bandos nariais – paprastai būna apsupti kitų arklių visą parą. Tai gali paaiškinti, kodėl jų vokaliniai komunikavimo sugebėjimai gan prasti – arkliai pagrinde naudojasi vizualine informacija, kūno kalba. Paprastai jie ima žvengti prarasdami vizualinį kontaktą su kitais arba perspėdami apie artėjantį pavojų. Buvo išskirtos tik keturios skirtingos žvengimo rūšys, taipogi prunkštimas bei čiaudulys. Taipogi arkliai daug laiko praleidžia uosdami, tačiau išsamesnių tyrimų apie tai nėra.
Arkliai yra bandomis gyvenantys gyvūnai, kuriems yra būtini socialiniai kontaktai. Nesant tokių kontaktų, su jais bendraujant gali kilti problemų, tokie arkliai gali turėti elgsenos sutrikimų. Vieno arklio laikymas be jokių kontaktų su kitais arkliais ar kitais gyvūnais, kurie gali būti socialiniais partneriais yra netinkamas. Kuo mažiau arklys turi socialinių kontaktų, tuo daugiau jis turi kontaktuoti su žmogumi ir turėti kitų naudingų užsiėmimų. Tiek grupėmis laikant arklius, tiek pavieniui, reikia atsižvelgti į jų socialinę sanklodą bei tarpusavio suderinamumą. Kad vyktų kumeliukų ir jaunų arklių socialinis vystymasis, jie turi būti auginami grupėse.