Ristūnų lenktynės

951d1b0f162a1991bbcc9806fbeac8fc

Ristūnų lenktynės – tai viena lenktynių formų, kai risčia bėgantis žirgas tempia vežimėlį. Europoje dabar žinomos ir ristūnų lenktynės po balnu, labiausiai paplitusios Prancūzijoje.
Atskiros lenktynės vyksta žirgams bėgantiems risčia ir eidine. Taip yra todėl, kad eidininkai geba bėgti greičiau už ristūnus. Daugumoje Europos šalių pagrinde rengiamos ristūnų, o kitur – Australijoje, Kanadoje, Naujoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV – eidininkų varžybos.
Dauguma šiandienos lenktynių pradedamos iš motorizuotų starto vartų: prieš arklius pastatomi prie mašinos prikabinti vartai. Prasidėjus lenktynėmis jie susistumia ir mašina pajuda iš vietos, toldama nuo lenktyniautojų. Tiesa, daugelyje vietų Europoje starto vartai nenaudojami, startuojama iš vietos. Tai leidžia naudoti handikapą – sustatyti žirgus taip, kad jų jėgos būtų lygios.
Vadeliotojas sėdi lengvame dviračiame vežimėlyje, iš kurio ir vadelioja arklį. Jis taip pat gali naudoti ilgą steką komandoms duoti, tačiau jo naudojimas yra griežtai reglamentuotas.
 Apranga taip pat dažnai reglamentuojama – vilkimi spalvoti marškiniai, baltos kelnės ir būtinai – šalmas. Žirgas privalo turėti numerį.
Lenktynėse draudžiama užbėgti už akių ar tyčia užleisti kelią kitiems dalyviams, vinguriuoti, stumdytis ar kitaip veikti konkurentus. Taipogi neleidžiama ir lenkti taip, kad lenkiamasis ekipažas dėl to turėtų trumpinti žingsnį ar sulėtėti. Jei žirgas iš risčios pereina į zovadą, vadeliotojas privalo pasitraukti ir vėl atstatyti aliūrą, jei tai trukdo kitiems dalyviams, ekipažas turi pasilikti už jų.

Ristūnų lenktynės Lietuvoje

Į Lietuvą ristūnai žirgai buvo įvežti dar XIXa, tačiau jie buvo skirti ne tiek lenktynėms, kiek vietinių veislių žirgams gerinti. Tuo metu pasaulyje buvo žinomos dvi ristūnų veislės – Amerikos ristūnai ir Orlovo ristūnai.
Dusetos laikomos ristūnų žirgų lenktynių Lietuvoje lopšiu. Nėra šaltinių, kurie galėtų paliudyti, kada tiksliai pradėtos rengti lenktynės Dusetose, bet laikoma, kad tradicija rengti lenktynes ant Sartų ežero prasidėjo 1905 m. Nuo seno apylinkėse buvo švenčiami vieni didžiausių parapijos atlaidų, į kuriuos suvažiuodavo gausybė šio krašto gyventojų. Būtent šią dieną ir vykdavo žirgų lenktynės. Tarpusavyje susilažinę valstiečiai stengdavosi įrodyti, kad kiekvieno jo turimas žirgas ne tik pats eikliausias, bet ir gražiausias.
Žirgus kinkydavo žirgus į lengvus važelius, kuriuos iš anksto dailiai išdažydavo ir išpaišydavo tautiniais motyvais. Trasą varžyboms ruošdavo ant Sartų ežero ledo, arkliais kinkytą „trikampį“ pratemdavo nuo Dusetų miestelio link Jaskoniškių. O kai nebūdavo galima ant ežero padaryti trasą, lenktynes rengdavo pagrindinėje Dusetų gatvėje. Nugalėtojais skelbdavo tuos, kurie pirmieji įveikdavo atstumą.
Iš pradžių varžytasi darbiniais arkliais ir tik ilgainiui, kai aplinkinių kaimų gyventojai siekė kiekvienas iškovoti pergalę, susirūpinta darbinių arklių veislių gerinimu.
XX amžiuje į Lietuvą buvo atvežta žirgų ristūnų.
Praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje plačiai išgarsėjo Orlovo veislės žirgas Šachtioras, kurį 1935 m. buvo nupirkusi nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Lenktynių istorija liudija, kad šiam žirgui lenktynėse nebuvo lygių. Tačiau žirgo gyvenimas baigėsi tragiškai: vežant paliktas be priežiūros jis pasismaugė.
Vietos valdžia, pamačiusi, kad žiūrovų į niekieno neorganizuojamas žirgų lenktynes susirenka vis daugiau, kad jos vis labiau populiarėja ir kaskart daugiau surenka lenktyniaujančių, ėmėsi jas organizuoti. Nuo 1933 m. Žemės ūkio rūmai skyrė premijas greičiausių žirgų šeimininkams.

Nuo 1955 metų ristūnų žirgų lenktynės Dusetose paskelbtos respublikinėmis.
Vadeliotojai į atrankines žirgų lenktynes atvykdavo net iš tolimų vietovių, pasikinkę žirgus į važius. Atvažiuodavo anksčiau, kad ristūnai pailsėtų iki startų. Tuo metu buvo laikomi Orlovo veislės ir ristūnų mišrūnai žirgai. Po atrankinių varžybų, pasidabinę vainikais, vadeliotojai su žirgais risnodavo į namus.
Iki pat Nepriklausomybės atkūrimo lenktynėse dalyvaudavo išimtinai Rusijos ristūnų veislės žirgai. Pasitaikydavo tik vienas kitas greitesnis Amerikos ristūnų veislės žirgas. Amerikos ristūnai Lietuvoje labiau paplito atkūrus šalies nepriklausomybę.
Didesnis proveržis ristūnų žirgų lenktynėse atsirado po 1999 m., kai birželio 24 d. Lietuvoje įsikūrė Respublikinė lenktyninių žirgų lyga. Ši organizacija suvienijo geriausius Lietuvos ristūnų veislės žirgų augintojus, atsirado tampresni ryšiai su kolegomis užsienyje – Estijoje ir Skandinavijos valstybėse.