Budionas

Budiono arkliai buvo išvesti iš Dono žirgų ir Anglų grynakraujų. Ją suformavo maršalas S. Budionas, siekdamas išvesti gerą militaristinių arklių veislę. Žirgai buvo veisiami kariniame Rostovo žirgyne Rusijoje ir turėjo pakeisti kritusius per Pirmąjį Pasaulinį karą. Gresiant vokiečių okupacijai, žirgynas buvo evakuotas už Volgos, į Kazachų stepes.
Ironiška, taika šiai žirgų veislei taip pat pakenkė, kaip ir karas: Raudonosios Armijos kavalerija buvo paleista nusprendus, kad žirgai nebegali varžytis su karo mašinomis. Geriausi žirgai buvo naudojami kariniuose paraduose, bet Budionai nebeužėmė svarbios vietos armijoje, tad jų skaičius ėmė mažėti. Bandyta juos naudoti naudoti žemės ūkyje, kol šie žirgao sulaukė pasisekimo išpopuliarėjusiame žirginiame sporte.

Budiono veislės žirgai lengvai prisitaiko ir prie atšiauriausių sąlygų. 1950 m. Rusijoje vykdytas eksperimentas, kurio metu tam tikras skaičius šios veislės žirgų buvo paleista į didelę salą Manych ežere, Rostovo apylinkėse, siekiant sukurti „Budiono mustangus“. Arklių populiacija pastebimai didėjo ir prisitaikė gyventi be žmogaus įsikišimo.

Modernusis Budionas yra puikus jojamasis žirgas – tvirto ir raumeningo sudėjimo. Jis energingas ir lengvai treniruojamas, laisvų ir plačių judesių. Kojos stiprios, stiprių sąnarių ir gerai susiformavusiomis kanopomis. Budiono veislė ypač tinkama konkūrui ar kinkymui į lengvą karietą.