Amžius

Priklausomai nuo veislės, laikymo sąlygų ir aplinkos, arklys paprastai išgyvena 25 – 30 metų (vidutinis amžius – 28 metai). Kartais arkliai išgyvena ir iki keturiasdešimties, o labai retai – ir virš. Poniai paprastai gyvena ilgiau – trisdešimties kai kurie gali būti ir jojami. Seniausias žinomas arklys buvo ponis Senasis Bilis, gyvenęs XIVa. Ir išgyvenęs 62 metus. Žinoma, kad tai buvo nedidelis juodas, į šairą panašus arkliukas, savo gyvenimą praleidęs tempdamas baržas. Šiais laikais seniausias ir į Gineso rekordų knygą įtrauktas arklys – Šetlando veislės ponis Sugar Puff, išgyvenęs 56 metus.
Terminologija, nusakanti arklio amžių:

Kumeliukas – arklio jauniklis
Vienergis, dveigis(dveigys), treigis(treigys), ketvergis – atitinkamai vienerių, dviejų, trejų ir ketverių metų amžiaus arklys.
Kumelaitė – moteriškosios lyties arklių jauniklė nuo gimimo iki pirmo apsikumeliavimo.
Kumelė – subrendusi, 4-5 metų amžiaus arklio patelė po pirmo apsikumeliavimo arba nuo šio amžiaus kad ir nesikumeliavusi.
Kastratas – kastruotas arklio patinas.
Eržilas – suaugęs nekastruotas arklio patinas.
veislinis eržilas – veislinis gyvulys, kuris perduoda palikuonims veislės savybes.
eržilas reproduktorius – veislinis eržilas, kuriuo nuolat kergiama arba sėklinama.
Žirgų amžius varžyboms paprastai skaičiuojamas ne pagal jų gimimo datą, o nuo einamų metų sausio 1 dienos(Pietiniame pusrutulyje nuo rugpjūčio 1 d.) Pavyzdžiui, arkliai, kad ir gimę taip pačiais metais dviejų mėnesių skirtumu, yra vertinami kaip gimę tą pačią dieną – sausio pirmąją. Taip lengviau varžybose arklius skirtstyti į amžiaus grupes. Vis dėlto, kitaip yra ištvermės varžybose, kur žiūrima į tikrąjį minialų arklio amžių.

Amžiaus nustatymas

Įvairūs veiksniai – dantų dygimo laikas, kandžių nusitrynimo laipsnis – leidžia apytiksliai nustatyti arklio amžių. Tiesa, visi šie biologinio amžiaus nustatymo metodai duoda gana dideles paklaidas. Dėl mažiau įvairuojančios mitybos ir gyvenimo sąlygų metodas labiau tinka laukinių gyvūnų amžiui nustatyti.
Nustatant arklių amžių siūloma taikyti kelis metodus. Dažniausiai arklių amžius nustatomas pagal kandžių nusitrynimo laipsnį, tačiau tai labai subjektyvus vertinimas, nes nusitrynimo laipsnis priklauso nuo arklio veislės, nuo ėdamo pašaro ir emalio storio bei stiprumo. Literatūros duomenimis, nuolatinių ir pieninių dantų kaita yra gana objektyvus amžiaus nustatymo metodas. Su amžiumi kinta ir krūminių dantų aukštis,todėl išmatavus danties aukštį taip pat galima nustatyti arklio amžių.

Jaunų arklių dantys vystosi ir išdygsta tam tikra reguliaria seka, o suaugusių arklių amžiui nustatyti vadovaujamasi tik dantų nusitrynimu. Ši metodika buvo žinoma jau 600 m. pr. Kr. Gyvūnui kramtant pašarą dantys trinasi ir žemėja. Arklių ir kitų gyvulių dantų nusitrynimo laipsnis priklauso nuo dantų tipo, klimato, aplinkos, pašaro, gyvulių veislės ir tipo, individualių gyvulio savybių ir net lyties. E. Eisenmenger ir K. Zetner (1985) nustatė, kad arklių dantų paviršius per metus nusitrina 2–3 mm. S. Muylle ir kiti mokslininkai (1999) ištyrė, kad emalio ir dentino tvirtumas nepriklauso nuo arklio veislės, bet su amžiumi darosi ne toks tvirtas.

Pagal nusitrynusį dantų paviršių jauniems, 2–4 metų gyvuliams, paprastai nustatoma daugiau, o vyresniems – mažiau metų. Pagal dantų nusidėvėjimą ir vainiko aukštį nepatikima nustatyti vyresnių kaip 8 metai arklių amžių. Tiksliau gyvulių amžių pavyksta nustatyti pagal dantų aukštį.

Lietuviška žirgininkystės enciklopedija