Dauginimasis

Seksualinė branda

Seksualinio pobūdžio elgesį tarp jaunų eržiliukų galima pastebėti anksti – žaisdami jie mėgsta lipti ant motinos ar kitų arklių. Tai normalus elgesys, gyvūnai taip mokosi ir ruošiasi suaugusiojo gyvenimui.

Eržilai yra pajėgūs apvaisinti kumelę nuo 12-20 mėnesių amžiaus, tačiau tai nereiškia, jog jie jau gali poruotis. Tam būtina ir tam tikra psichinė branda, kurią žirgas pasiekia tik apie 3-5 metus, kai suaugęs eržilas jau sugeba suformuoti savo haremą. Gamtoje būtent nuo šio momento eržilai ir pradeda poruotis.

Kumelaitės lytinę brandą paprastai pasiekia 12-15 mėnesių amžiaus, nors retkarčiais ir 9-10 mėnesių, priklausomai nuo veislės ir mitybos. Pirmoji ruja dažnai būna labai intensyvi, tad gamtoje kumelės dažnai ima poruotis jau pirmųjų metų bėgyje. Vis dėlto, jaunesnės nei dvejų metų apsivaisina retai, tad kumeliukus ima vesti trejų metų amžiaus. Per ankstyvas nėštumas gali pristabdyti kumelės augimą ir vystymąsi ir sukelti kitų sveikatos problemų, tad rekomenduojama kergti ne jaunesnes nei 3 – 4 metų amžiaus.

Libido

Libido – terminas nusakantis gyvūno seksualinio aktyvumo laipsnį. Eržilas su aukštu libido stengsis bet kokia kaina pasiekti ir susikergti su kumele. Skirtingi eržilai turi varijuojantį libido lygį – nuo visiško neveiklumo iki agresyvumo. Abiem atvejais tai sukelia problemų. Arklys su pernelyg aukštu libido  pasidaro agresyvus, netgi pavojingas, jį domina tiktais rujojanti kumelė. Ir atvirkščiai – kergiant eržilą su žemu seksualinio aktyvumo laipsniu, prireikia daug kantrybės ir išmanymo.

Kumelių seksualinis aktyvumas priklauso nuo metų laiko.  Kadangi seksualinių hormonų gamyba kūne priklauso nuo šviesos kiekio (dienos ilgumo), libido simptomai intensyvėja nuo pavasario iki vasaros galo. Lytinis ciklas pasitaiko anksti pavasarį, pakartotinas būna trumpesnis, bei ryškesnis. Apie birželio mėnesį lytinis ciklas gęsta. Jeigu kumelė neapsivaisino – ciklas pasikartoja rugpjūčio, spalio mėnesiais.

Kumelės lytinis ciklas sezoniškas, kartojasi kas 20 – 28 dienas. Priklausomai nuo kumelės, ruja gali trukti nuo 2 iki 16 dienų. Ovuliacija įvyksta priešpaskutinę rujos ciklo dieną, ir tik ovuliuojanti kumelė prisileidžia eržilą.

Eržilai yra vaisingi visus metus, tačiau intensyviausias periodas yra pavasarį.

Poravimasis

Horse demonstrating flehmen response
Flemeno reakcija

Eržilas, padedamas uoslės, bando atskirti, kurios kumelės rujoja. Kelis kartus per dieną jis uodžia kumelių išmatas ir šlapimą, kuriuose yra feromonų. Tam jis atlieka Flemeno reakciją – atvepia viršutinę lūpą ir uždarydamas šnerves įtraukia oro į Jakobsono organą, kuris yra tarp nosies ir burnos ertmės.  Šis metodas neleidžia tiksliai nustatyti, ar kumelė dar tik pradeda rujoti, ar jau yra rujos įkarštyje. Tad jis bando artintis prie kumelės – ėda šalia jos, vis atlieka flemeno reakciją, demonstratyviai vaikšto aplink kumelę. Bando ją kasyti, uostyti ir švelniai kąsdamas kutena jos šonus, pasturgalį ir galines kojas. Kartais jis bando lipti ant kumelės. Jeigu kumelė dar nepasiekė ovuliacijos, ji nuveja eržilą šalin. Eržilai paprastai tada atsitraukia ir nustoja domėtis kumele, todėl gamtoje šiuo momentu sužeidimai yra reti.

Gamtoje poravimosi sėkmė priklauso nuo to, kiek kumelė pažįstama su eržilu, kumelės ciklo, eržilo noro poruotis, bei išorinių trukdžių.

Haremo kumelės paprastai poruojasi tik su savo haremo eržilu. Jos bėga nuo nepažįstamų ir jaunų eržilų, arba ginasi juos apspardydamos. “Išprievartavimai“ gamtoje yra labai reti. Rujojančios kumelės taipogi ieško eržilo. Naminės kumelės kartais ima skirti dėmesį bet kokiam kitam šalia esančiam arkliui.


Ženklai, rodantys, kad kumelė yra pasiruošusi poruotis:

  • Kumelė stovi išskėtusi kojas
  • Uodega pakelta ir pasukta į šoną
  • Dažnas šlapinimasis
  • Vulva ritmingai susitraukinėja
  • Kumelė ima intensyviau bendrauti su kitais žirgais


Prieš poravimąsi eržilas visada tikrina kumelę, kaip buvo aprašyta anksčiau. Kai kurių žirgų elgesio tyrėjų nuomone, tai netgi svarbesnė poravimosi proceso dalis nei rujos nustatymas iš kvapo – tik gavęs kumelės sutikimą eržilas gali ant jos lipti. Jaunos kumelės paprastai reikalauja daug ilgesnės įžangos, nei vyresnės – šioms kartais užtenka flemeno reakcijos.  Patyręs eržilas prie kumelės visada artinasi iš šono, taip išvengdamas galimų spyrių.

Pastebėta, jog eržilai labiau mėgsta tam tikras kumeles, dažniausiai vyresnes. Jaunesnės kumelės juos domina mažiau, kadangi dažniausiai jos būna jo dukros. Žinoma, kad dažnai eržilai mėgsta tik tam tikros spalvos kumeles. Laukinėse bandose kartais galima pastebėti, jog visos haremo kumelės yra tos pačios spalvos.

Paprastai kiti bandos nariai netrukdo seksualiniam aktui. Vis dėlto, didesnėse grupėse, kur yra keletas kartu rujojančių kumelių,  aukštesnio rango kumelė gali bandyti sutrukdyti eržilui poruotis su kita žemesnio rango kumele.

Lytinis aktas trunka nuo 5 iki 60 sekundžių, vidutiniškai 15 sekundžių. Jauni, nepatyrę eržilai paprastai užima daugiau laiko. Kumelės per rują poruojasi ne vieną kartą, natūraliomis sąlygomis eržilas poruosis iki 8 – 15 kartų per dieną.  Tai irgi priklauso nuo eržilo veislės, mitybos ir sveikatos.

Kergimas

Rujos kulminacijos metu kumelė veržiasi prie eržilo, žvengia, karpo ausimis, yra energingesnė nei paprastai. Ritmiškai susitraukinėja lytinės lūpos, prisiartinus eržilui priima kergimo pozą, leidžiasi kergiama. Tai geriausias kergimo laikas. Šie požymiai kartais išryškėja 3 – 5 dieną nuo rujos požymių pradžios. Jeigu po 1 – 2 parų kergta kumelė dar prisileidžia eržilą, kergiama pakartotinai.
 Kai kurių kumelių rujos požymiai silpni, arba jų išvis nėra, tada naudojamas „bandomasis eržilas“ – dažnai kastruotas – idant nustatyti, kada kumelė tiksliai rujoja. Tokiu atveju kumelei pristatomas bandytojas, ir jei ji nerodo agresijos jo atžvilgiu, atvedamas eržilas.

finnsophie3
Eržilas švelniai uosto ir kandžioja kumelės kojas, bandydamas nustatyti, ar ji pasiruošusi poruotis

Kergimas nelaisvėje dažnai gan skiriasi nuo natūralaus žirgų elgesio. Dažnai kumelė visiškai nepažįsta eržilo, ir jiems neduodama pakankamai laiko susipažinti ir sinchronizuoti libido, apsiuostyti. Dažnai kumelės būna supančiojamos, tad sueitis joms gali imti asocijuotis su nemalonia patirtimi. Taipogi, nereikia pamiršti, jog dauguma kumelių neturi kontakto su eržilu didžiąją metų dalį. Tai gali išbalansuoti kumelės hormonus ir sukompromituoti apsivaisinimą. Kumelę taipogi gali stresuoti transportavimas bei vietos pakeitimas.

Arkliai dažnai kergiami pavasario mėnesiais, idant kumeliukas po 11 mėnesių nėštumo galėtų augti atvirame ore. Kitais atvejais kumeliuko gimimo datą lemia kiti faktoriai – pavyzdžiui, lygiosiose lenktynėse stengiamasi, kad kumeliukas gimtų metų pradžioje.

Po kumeliuko atvedimo praėjus 6 – 14 dienų, kumelėms atsiranda kumeliavimosi ruja. Šios rujos būdingas požymis – lengvas kumeliuko viduriavimas ir kiti įprasti kumelės rujos požymiai. Tuo metu kumelė gerai apsivaisina, tačiau dėl žymios organizmo apkrovos (nėštumo, kumeliavimosi, laktacijos) vaisius dažnai rezorbuojamas, todėl kumelę patartina kergti praėjus ne mažiau nei 1 mėn. po apsikumeliavimo.

Kiti kergimo būdai

Kita alternatyva – suformuoti šeimyninę žirgų grupę, kur su keliomis kumelėmis gyventų eržilas. Tokiais atvejais dauginimasis vyksta natūraliai. Kai kurie veisėjai, ypač ponių, mielai praktikuoja tokį metodą. Žirgai turi būti gerai socializuoti ir turėtų pakankamai socialinių įgūdžių, idant toks gyvenimo būdas nekeltų problemų.

Taipogi galima leisti eržilą gyventi su kumelėmis kelis mėnesius per metus. Vis dėlto, dažnai tai būna sudėtinga. Kumelės, būdamos kartu, jau turi nusistovėjusią hierarchiją su vadovaujančia kumele, tad dažnai eržilą priima kaip įsibrovėlį. Nereikia sakyti, kad tokia patirtis sukuria daug streso ir eržilui.

Kadangi natūralus kergimas gali būti sudėtingas daugeliu aspektu, kai kurie žirgų šeimininkai renkasi dirbtinį apvaisinimą. Tai leidžia išvengti kumelės (galimai ir kumeliuko) transportavimo bei galimų sužeidimų.

Eržilų reproduktorių elgesio problemos

Seksualinio elgesio sutrikimai pas eržilus reproduktorius, intensyviai naudojamus kergimui, nėra reti.

Dažnai tai būna psichologinės problemos, sukeltos netinkamų laikymo sąlygų.  Eržilai laikomi garduose be kontakto su kitais žirgais ar galimybės išeiti į aptvarą dažnai turi nepakankamai bendravimo su kitais žirgais patirties bei visiškai nenutuokia apie natūralius dauginimosi ritualus. Šie žirgai gali kentėti nuo impotencijos, libido sumažėjimo, ankstyvo spermos išsiliejimo ir nervingumo. Dažnai jie su kumelėmis elgiasi netinkamai, netgi agresyviai.

Kartais eržilai ne tik nesutinka poruotis su tam tikros spalvos kumelėmis, bet taipogi ir su kumeliuką maitinančiomis kumelėmis. Izoliuotas nuo kitų eržilas būna nepratęs prie pieno kvapo – tuo tarpu eržilams, visą laiką gyvenantiems su kumelėmis, tai visiškai natūralu.

Eržilai, naudojami apsėklinimui, kartais gali netinkamai elgtis su kumele, tad reikėtų būti atsargiems. Išties tai normalu, nes jie niekada neišmoko poravimosi ritualų bei bendravimo su kumelėmis. Kartais jie pernelyg įsiaudrinę bando poruotis su pirmu pamatyti žirgu be raitelio arba tampa paprasčiausiai agresyvūs kitų žirgų akivaizdoje.

Idant to išvengti, reikėtų eržilų neizoliuoti nuo kitų žirgų bei duoti jiems atitinkamą fizinį ir protinį krūvį.

Pagal

  • Horse Behaviour Explained: Origins, Treatment and Prevention of Problems, Margit H Zeitler-Feicht, 2008

  • le Cheval, Dr Jacques Sevestre et Nicole Agathe Rosier, 1990
  • equimed.com

 

Lietuviška žirgininkystės enciklopedija

%d bloggers like this: