Kladrubas

4010
Aukštis ties gogu: 162-170 cm
Krūtinės apimtis: 250cm
Vidutinis svoris: 700kg
Plaštakos apimtis: 22-23cm
Būdinga spalva: širma, juoda
Panaudojimas: jojimui, kinkymui
Kilmės šalis: Čekija
Originalus vardas: Kladrubský kůň

Kladrubas – seniausia Čekijos arklių veislė, šiandien labai reta. Pagal žirgyno, veisusio šiuos arklius daugiau nei 400 metų duomenis, tai kartu ir viena seniausių arklių veislių pasaulyje. Kladrubai išvesti pagrinde iš Ispanų ir Italų žirgų, kryžmintų su Neapolio, Danų, Holšteino, Airių, Čekų ir Oldenburgo arkliais.
Kladrubai buvo išvesti kaip kinkomieji arkliai, skirti specialioms progoms, ceremonijoms. Balti kladrubai naudoti „žemiškosioms“ ceremonijoms, o juodi – religinėms. Iki Pirmojo pasaulinio karo, imperatoriškosios taisyklės reikalavo 18 juodų ir tiek pat baltų eržilų įvairioms iškilmėms.
Septynerių metų karo metu Kladrubo žirgynas, šios žirgų veislės centras, buvo evakuotas į Slovakiją ir Vengriją. 1757 m. žirgynas sudegė. Gaisro metu sugadinti žirgų veislės dokumentai, ir ferma buvo likviduota.
Juodi ir balti kladrubai turi keletą skirtumų dėl skirtingų linijų, veisimo. Balti – lengvesni, labiau grynakraujų arklių tipo, ir paprastai aukštesni nei juodi. Juodieji žirgai turi daugiau Neapolietškųjų žirgų kraujo, dėl to jie sunkesni, trumpesnio gogo, kitokio galvos ir kaklo formos.
1930m. juodųjų kladrubų banda sunaikinta, dauguma gyvulių parduota mėsai. Nepaisant šios nelaimės, keli arkliai buvo išsaugoti, ir buvo įdėta daug pastangų siekiant atkurti šią liniją.
Šiandien dauguma kladrubų yra širmi. Išskirtinis šio arklio bruožas yra kumpa nosis, gulbės kaklas. Naudojami kaip kinkomieji arkliai dėl savo ramaus būdo, ištvermės, greičio. Kartais kryžminami su lengvesnėmis veislėmis, siekiant išvesti arklį, tinkamą jojimui.

Lietuviška žirgininkystės enciklopedija