Gotlando ponis

Manoma, kad Gotlando poniai kilo iš tarpano, ir gyveno nedidelėje Gotlando saloje, Švedijoje, nuo pat paskutinio ledynmečio. Šie poniai – dabar vienintelė vietinė Švedijos arklių veislė. Ölando arkliai, gyvenę gretimoje saloje, išnyko XX amžiuje.
Šių ponių istorija yra paslaptinga ir įdomi. Moksliniai tyrimai rodo, kad arkliai Gotlando saloje gyvavo jau prieš 4000-5000 metų. Tiesa, nežinoma, ar tai buvo Gotlando ponių protėviai, ir kaip jie atsirado saloje. Seniausi įrašai apie veislę rasti XIII amžiaus raštuose, o nuo XVIII a. jų tik daugėja. XIX amžiaus pradžioje laukiniai Gotlando poniai buvo randami visuose salos miškuose, taipogi ir prijaukinti vietiniuose ūkiuose. Laukiniai arkliai gaudyti specialiais spąstais. Amžiaus viduryje arklių kiekis smarkiai krito. Taip įvyko dėl gyvulių eksporto į kitas šalis – ypač Angliją, kur jie būdavo naudojami kaip šachtų poniai. Taipogi, salos žemė išparduota ir imta kultivuoti vietinių ūkininkų. Arklių gyvenamieji plotai smarkiai sumažėjo, taipogi, kadangi jie nuėsdavo ir ištrypdavo pasėlius, imti laikyti kenkėjais. XX amžiaus pradžioje  buvo likę tik pusantro šimto individų. Nors imtasi priemonių populiarinti šią veislę, skaičiai ir toliau krito. Vis dar daug arklių būdavo paskerdžiama, idant išmaitinti Pirmojo pasaulinio karo dalyvius.
Keli entuziastai ūkininkai ėmėsi iniciatyvos – aptvėrę didelį plotą jame paleido ganytis penkis sugautus laukinius ponius ir tris, gautus iš bankrutavusio žirgyno. Kaip ir tikėtasi, saugomi poniai subūrė bandą. Šis rezervatas gyvuoja ir šiandien. Šiandien bandas sudaro nuo septyniasdešimt iki aštuoniasdešimt individų, neskaitant eržilų. Kas treji metai kergimui naudojamas vis kitas eržilas, idant būtų išvengta inbrydingo.
Šiandien Gotlando poniai populiarūs kaip vaikų jojamieji arkliai, pajėgūs dalyvauti įvairiausiose jojimo disciplinose. Teigiama, kad jie yra protingi ir greitai mokosi.