Pagalbiniai pavaldai
Raiteliai paprastai naudoja ir kitas žirgo valdymo priemones – stekus, pentinus ir pan. Jos turėtų būti naudojamos saikingai, kadangi gali atbukinti žirgą nuo įprastinių pavaldų ir gąsdinti, skatinti jo nepasitikėjimą žmogumi. Šių pavaldų naudojimas varžybose taip pat smarkiai reglamentuotas, nes piktnaudžiavimas jais gali būti traktuojamas kaip gyvūno kankinimas.
Pentinai – tai įtaisai tvirtinami prie raitelio bato kulno, skirti ne baudimui, o duodamų komandų sustiprinimui. Jų poveikis varijuoja nuo lengvo prisilietimo, skatinančio judėti greičiau iki staigaus paspaudimo, idant užsispyręs arklys pradėtų judėti į priekį. Pentinai turėtų būti naudojami tik patyrusių raitelių. „Žalias“ raitelis gali pridaryti daug žalos: nenulaikydamas balanso ar neturintis kojų stabilumo be reikalo badys žirgo šonus. Pentinų tipai ir jų naudojamas varžybose yra reglamentuoti ir reguliuojami.
Stekai bei šmaukščiai taipogi naudojami sustiprinti raitelio komandoms, tai tarsi rankos prailgintojas. Kartais jie nepakeičiami ir vaikant žirgą ratu ar važnyčiojant. Trumpesni stekai naudojami jojant. Steko raiteliui reikia tik pačioje išjodinėjimo pradžioje, idant išmokyti žirgą judėti pirmyn ir susieti blauzdos paspaudimą su komanda. Stekas blogas tuo, kad jį laikanti ranka nebus tokia lanksti ir jautri, kaip ta, kuri laiko rankoje vien pavadį, ir žirgas išmoks bėgti tiesiai, nors pojūčiai skirtingose žandikaulio pusėse ir nevienodi. Tad varžybose, kai stekas padedamas į šoną, net ir nelabai jautrus arklys sutriks, nes ims gauti kitokias komandas. Kiekvieną kartą užsimojant steku automatiškai trūktelimas ir toje pačioje rankoje laikomas pavadys. Išjodinėjimo stekai yra labai ilgi, bet visvien sukelia stuktelėjimą į žandikaulį, ir tai žirgą išmuša iš pusiausvyros, ardo judesio laisvumą ir energiją.
Naujokams verta įsidėmėti, kad mušama tik per strėnas, o ne per pečius ar kaklą. Šmaukštelti per petį galima tik jojant sugadintus, nemokšiškose rankose pabuvojusius žirgus.
Šie pavaldai naudojami dažniau apmokant jaunus žirgus, ir jų turėtų būti griebiamasi tik tada, kai žirgas nebeklauso ar ožiuojasi.
Įvairiausi pavaldai naudojami žirgui kontroliuoti, jam paaiškinti ko iš jo norime. Bet tam tikrų pavaldų naudojamas nusprendžiamas ne raitelio, o žirgo: geras raitelis naudoja pavaldus pagal žirgo judesį, o ne įsiterpdamas į jį.
Taipogi labai svarbu suprasti, kad pastovus spaudimas tampa nebeefektyvus – t.y. pavaldai turėtų būti naudojami saikingai ir tik norint ką nors nurodyti. Puikus pavyzdys – pavaržos veržimas. Jauną, nepripratusį arklį tai erzina, jam tai atrodo keista. Bet kadangi spaudimas visada vienodas, žirgas ima į jį nebekreipti dėmesio. Tas pas pasakytina ir apie pavaldus: jei raitelis, neišlaikydamas balanso ar nesugebėdamas kontroliuoti kūno pastoviai spaudžia koja, svoriu ar pavadžiu, žirgas tai ima ignoruoti. Štai kodėl svarbu ugdyti tinkamą sėdėseną. Raitelio kiekviena kūno dalis turi veikti atskirai, bet harmoningai su visu likusiu kūnu. Kai sakoma, kad pavaldai veikia kartu, turima omeny kad jie veikia kartu su žirgo energija ir judėjimu, bei nepriklausomai nuo raitelio kitų kūno dalių. Tai galima išsiugdyti darant įvairiausius pratimus – pavyzdžiui, voltižiruotę.