Kamargo arklys

etalon-camarguais-au-modeleracedechevaux216image1fr1383492090h400

Aukštis ties gogu: 135-145cm
Krūtinės apimtis: ?
Vidutinis svoris: 300-400kg
Plaštakos apimtis: ?
Būdinga spalva: šyva, pilka
Panaudojimas: jojimui
Kilmės šalis: Prancūzija
Originalus vardas: Cheval Camargue

Manoma, kad Kamargo arklys kilęs iš rytų ir į Prancūziją atkeliavęs per barbarų invaziją į Prancūziją VIII a. Vis dėlto, žinoma, kad rytų raiteliai jojimui naudojo tik eržilus, tad jei ši hipotezė teisinga, Kamargo arklys galėjo atsirasti nebent rytiečių eržilams susikergus su vietinėmis kumelėmis.
Pagal mokslinius tyrimus ir sandarą, Kamargo arklys kildinamas iš savo protėvių, gyvenusių taip pat pelkėtose vietovėse, tad mažai tikėtina, kad jis buvo kryžminamas su Rytų žirgais.
Kamargo žirgai šiandien gyvena Kamargo pelkėse, Pietinėje Prancūzijoje. Sunkios gyvenimo sąlygos(karštis, maisto stygius) šiuos arklius padarė atsparius ligoms, badui, blogiems orams. Nepaisant nedidelio ūgio, Kamargo arklys gali lengvai panešti suaugusį vyrą. Tai gan masyvus, trumpo kaklo, gilios krūtinės, stiprių sąnarių ir galūnių žirgas. Turi vešlius karčius ir uodegą.
Kamargo arkliai gyvena laisvi. Kasmet piemenis savo žirgų bandas atrūšiuoja, sužymi, veislei netinkamus eržilus iškastruoja. Vienintelis šių arklių veisėjo darbas yra parinkti tinkamą eržilą. Reprodukcija ir kumeliavimasis vyksta laisvai, be žmogaus įsikišimo. Kumeliukai gimsta juodi arba tamsiai pilki, dažniausiai laukais snukiais. Po nujunkymo – maždaug 7 mėnesių, kumeliukas meta plauką ir tampa baltas(tiksliau, šviesiai pilkas). Vienerių metų kumeliukai žymimi veisėjo ženklu, o 3-4 mokomi. Jie laikomi arklidėse, kol pripranta prie žmogaus, apjojami.
Šie žirgai – tradicinė piemenų, vadintų gardiens, ganiusių juodus jaučius, naudojamus Kamargo koridai, jojamo žirgo veislė. Kamargo arkliai naudojami ir pasijodinėjimui, taip pat dėl ištvermės įgauna populiarumo kai kuriose jojimo sporto šakose.