Prancūzų jojamasis

tsu
Aukštis ties gogu: 150-160 cm
Krūtinės apimtis: ?
Vidutinis svoris: ?
Plaštakos apimtis: ?
Būdinga spalva: visos
Panaudojimas: jojimui
Kilmės šalis: Prancūzija
Originalus vardas: Selle Français

lgus amžius Prancūzijos žirgininkų aistra buvo turėti geriausius sportinius žirgus. Šis polinkis prilygo anglų įkarščiui veisti žirgus lygiosioms lenktynėms. 1665m. Prancūzijoje įsteigtas pirmasis valstybinis žirgynas, Haras Nationaux, kuris buvo atsakingas už prancūzų sportinių žirgų kokybės gerinimą.
Prancūzų jojamasis veisle buvo pripažintas 1958m, o pirmoji veislės kilmės knyga paruošta 1965m. Ši veislė buvo sukurta kryžminant vietinių veislių arklius su ristūnais, anglų grynakraujais, arabais ir anglo-arabais. Didžiausią įtaką šiai veislei padarė Anglo-Normanų arkliai. Ir šiandien kai kurie prancūzų jojamieji kryžminami su kitų veislių arkliais, siekinat padaryti juos universalesniais.
Ši veislė ypatinga tuo, kad, skirtingai nei kitų, jos kraujo linijos nėra svarbios. Svarbiausias atrinkimo veislei faktorius – eržilų ir kumelių testavimai. Jie buvo kurti ir tobulinti ilgus metus, ir susidaro iš trijų dalių. Vertinamas sugebėjimas šokti(balansas, priartėjimas prie kliūties, jėga, stilius), sudėjimas, aliūrai(risčia, žingsnis, zovada).

Žymūs šios veislės atstovai

Almé-Z(1966-1991) laimėjo daugybę konkūro Grand Prix lygio varžybų, taipogi Nyderlandų Grand Prix. Alme – vienintelis žirgas, kurio 2 palikuonys tapo pasaulio čempionais, o kiti trys dalyvavo Olimpinėse žaidynėse.
Baloubet de Roet septynmetis tapo Prancūzijos konkūro čempionu. Tarp daugelio laimėtų varžybų taip pat 3 pirmosios vietos Pasaulio Taurės finale bei komandos bronza Sidnėjaus Olimpinėse žaidynėse.
2004 m. Išrinktas geriausiu pasaulio žirgu. Individualaus pasirodymo aukso medalis Olimpinėse žaidynėse Atėnuose.

Lietuviška žirgininkystės enciklopedija