Aliūrai

Žodis aliūras (allure) yra kilęs iš prancūzų kalbos ir reiškia arklio judėjimo būdą. Arklio greitis ir jėga daugiausia priklauso nuo užpakalinių galūnių, kurios stumia liemenį į priekį ir aukštyn, o priekinėms galūnėms daugiausia tenka palaikyti kūno svorį ir pernešti jį pirmyn. Aliūrai yra skirstomi į natūraliuosius ir dirbtinius. Natūraliaisiais aliūrais vadiname tokius, kuriais arklys juda be specialaus paruošimo, apmokymo. Prie natūraliųjų aliūrų priskiriama žinginė, risčia, eidinė ir šuoliavimas. Dirbtiniais vadiname tokius aliūrus, kurių arklys specialiai išmokomas. Kai kurie iš dirbtinių aliūrų yra naudojami sportinio išjodinėjimo varžybose.

Arklio judėjimas įvertinamas apžiūrint arklį iš priekio, užpakalio ir šono. Arklys varomas žingine, risčia ir šuoliais. Taisyklingu ir pageidaujamu yra laikomas toks arklio judėjimas, kai galūnės juda vienoje plokštumoje, nemetamos į šalis; be to, visi judesiai turi būti laisvi, tikslūs, lengvi. Žiūrint iš šono, arklys turi eiti vienodu, ilgu žingsniu ir, statydamas koją ant žemės, remtis iš karto visu padu. Dalyvaujant lenktynėse su nepakankamai ištreniruotu arkliu ir reikalaujant iš jo maksimalaus greičio, dažnai pasireiškia netaisyklingi judesiai. Tokie yra pusiau šuolinis bėgimas (kai, pvz., priekinės kojos juda kaip šuoliuojant, o užpakalinės — risčia), užpakalio svyravimas, nes priekinių galūnių judėjimo greitis neatitinka užpakalinių galūnių judėjimo greičio. Sistemingai treniruojant arklį, galima šiuos trūkumus pašalinti. Netaisyklingo eksterjero arkliams, ypač kurių stovėsena netaisyklinga, pasitaiko gana daug judėjimo trūkumų, kurių dažniausiai jokiomis priemonėmis ištaisyti nebeįmanoma.

Natūralūs aliūrai

Žinginė

pasTai keturtaktis aliūras. Pirma dedama užpakalinė koja, po to – priekinė koja toje pačioje pusėje, kita galinė koja ir paskutinė likusi koja. Trys ar dvi kojos liečia žemę, o viena visada būna ore. Palaikydamas balansą arklys kiek kinkuoja kaklu ir galva. Arklys juda maždaug 6,5km/h greičiu.

Rūšys:
Plačioji – žinginė, kai užpakalinių kojų kanopos peržengia priekinių kanopų pėdsakus.
Sutelktoji – žinginė, kai užpakalinių kojų kanopos nepasiekia priešakinių kanopų pėdsakų.
Vidutinioji – žinginė, kai užpakalinės kojos statomos į priekinių kojų pėdsakus ar juos kiek peržengia.

Risčia

trotDvitaktis aliūras: žemę liečia viena galinė ir viena priešinga priekinė koja. Ideali risčia yra tokia, kai kryžminės kojos juda visiškai kartu. Risčia yra pagrindinis, darbinis arklio aliūras, nes greitai bėgdamas arklys greitai ir pavargsta. Arklys juda maždaug 13km/h greičiu.

Rūšys:
Darbinė – laisva trumpo žingsnio risčia treniruotėse.
Greitoji – risčia, kai ristūnų užpakalinės kojos toli peržengia priekinių kojų pėdsakus ir važiuojant šiuo aliūru pasiekiamas didžiausias greitis.
Plačioji – risčia, kai jojamasis arklys užpakalines kojas meta labai aktyviai ir jo kanopos labai peržengia priekinių kojų pedsakus.; plati laisva risčia treniruotėse bėgant ristūnui išnašiais žingsniais 1 km per 2-2,5 minutes.
Platėjanti – lengva, rami, laisva, greitesnė už siaurąją ristūnų risčia, kai užpakalinės kojos vos teperžengia priekinių kojų pėdsakus.
Siauroji (lėtoji) – negreita trumpo žingsnio ristūnų risčia, kai užpakalinės kojos kanopos nesiekia priekinės kanopos pėdsako.
Sutelktoji – dailiojo jojimo varžybų aliūras, kai arklys sutelktas, o užpakalinės kojos dažniausiai neperžengia priekinių kojų pėdsakų.
Vidutinioji – risčia, kai jojamasis arklys užpakalinėmis kojomis nežymiai peržengia priekinių kojų pėdsakus.

Pusšuolis, zovada

canterTritaktis aliūras: žemę liečia dvi kojos, viena galinė ir priešinga priekinė, o kitos dvi kojos žemę paliečia atskirai. Paskui priekinę koją eina priešinga galinė, toliau eina likusios kojos vienu metu. Vienu laiko momentu nei viena koja neliečia žemės. Vedančioji koja (oranžinės spalvos) – tai koja, kuri išmetama toliausiai į priekį, kuri garantuoja didesnį arklio stabilumą šuoliuojant.

Ratu, pvz., manieže, arklys turi šuoliuoti iš tos kojos, į kurią pusę daromi posūkiai (jeigu į kairę — iš kairės, jei į dešinę — iš dešinės). Lauke nesvarbu, iš kurios kojos šuoliuojama. Šuoliuojant didžiausias krūvis tenka toms priekinei ir užpakalinei kojoms, kurios ne vienu laiku atsiremia į žemę (pvz., šuoliuojant iš dešinės, dešiniajai priekinei ir kairiajai užpakalinei). Siekiant visapusiškai išvystyti arklio organizmą, reikia treniruočių metu kurį laiką šuoliuoti iš vienos kojos, o po to — iš kitos. Ilgesnio šuoliavimo metu, kad arklys ne taip greit pavargtų, taip pat patartina keisti koją.

Šuoliavimas, padidinta zovada

gallopKeturtaktis aliūras: kaip pusšuolyje, bet porinės kojos žemės neliečia vienu metu. Galinė koja žemę paliečia truputį anksčiau nei priekinė. Arklys juda maždaug 40-50km/h greičiu, nors yra žinoma, kad jis gali bėgti ir iki 60km/h greičiu.

Pusšuolio ir šuoliavimo rūšys:
Darbinis – nesutelkto ar mažai sutelkto arklio trumpo šuolio laisvas šuoliavimas, plačiai naudojamas jojamųjų arklių treniruotėse.
Lenktyninis – šuoliavimas, kada jojamasis arklys bėga didžiausiu greičiu (apie 1 km per minutę).
Sutelktasis – šuoliavimas, kai sutelktasis arklys negreit juda (300 m per minutę) su dažnais posūkiais, treniruojant bei mankštinant jį prieš varžybas.
Vidutinysis (kenteris, lauko) – pagrindinis aliūras treniruojant arklius greičio lenktynėms.

Eidinė

eidinqTai dviejų taktų aliūras: priekinė kairė ir užpakalinė kairė koja kartu, pakui priekinė dešinė ir galinė dešinė kartu. Ši bėgsena panaši į risčią, tik kojos čia juda ne įstrižai. Eidinė yra šiek tiek greitesnė už risčią bei patogesnė raiteliui. Arkliai tokią bėgseną paveldi arba gali būti išmokomi.

Kiti aliūrai

Tölt – unikali Islandiškų arklių bėgsena. Tai greitas, 4 taktų aliūras, panašus į eidinę. Kiekviena koja nusileidžia ant žemės atskirai.

Greitoji žinginė(angl. running walk) Keturtaktė eisena, kai arklys stato kojas paeiliui kaip ir žingsnyje, bet bėgsmas pasižymi didesniu greičiu ir tolygumu. Taip yra dėl to, kad galinė koja ne dedama į priekinės vietą, bet dar toliau. Tokiu žingsniu bėgdamas arklys gali išvystyti iki 16km/h greitį. Šis aliūras yra išskirtinis Tenesio arklių bruožas.

Fokstrotas(angl.fox trot) – būdingas Misurio fokstroteriams ir kitoms panašioms veislėms. 4 taktų. Kojos juda įstrižai, bet pirma žemę pasiekia priekinė koja, todėl šitokia risčia nekrati.

Rack – aliūras, būdingas Amerikiečių jojamiesiems.

Paso – būdingas Paso Fino ir Peruvių Paso žirgų veislėms.