Reining

rbtb2006_059-1Reining’as (angl. reining – vadeliojimas) – vesterniško jojimo disciplina, primenanti anglišką išjodinėjimą, reikalaujanti žirgo ir raitelio meistriškumo bei gero komandinio darbo. Duetas smėlio arenoje atlieka tam tikrus išjodinėjimo elementus, už kuriuos gauna taškus.

Nuo to laiko, kai atvykėliai iš Europos apsigyveno Amerikoje, vienu pagrindinių jų verslų tapo gyvulininkystė. Galvijus reikėjo ganyti, varyti, rūšiuoti ir žymėti ir dažnai visa tai buvo atliekama plynose vietovėse – nebuvo jokių tvorų, daržinių ar kitų priemonių suvaldyti kaimenę. Dėl šios priežasties greitas ir vikrus žirgas buvo nepakeičiamas pagalbininkas. Jis turėjo mokėti greitai keisti kryptį, staigiai sustoti ar iš visų jėgų dumti paskui nuklydusią karvę. Kadangi kaubojaus rankos visada turėdavo būti laisvos, o dėmesys sutelktas į darbą, žirgai daugiausia buvo valdomi kojomis ir svorio perkėlimu, viena ranka laikant laisvus pavadžius, dažnai vadeliojama liečiant kaklą. Laisvų rankų kaubojui reikėjo darbui – pančioti, varyti galvijus, atidaryti vartus ar tiesiog mojuoti gąsdinant karves. Nuo neoficialių kaubojų meistriškumo varžybų šie jojimo pagrindai išsivystė į reining’ą.
Kitos tautos su giliomis galvijų varymo tradicijomis, tokios kaip Australija ir Argentina, turi panašias jojimo tradicijas, tad šiose šalyse reining tapo gan populiarus.

Elementai

Ratai, arba voltai: žirgas didelius voltus bėga šuoliais, o mažesnius – pusšuoliais. Voltai turėtų būti taisyklingi ir atliekami raitelio diktuojamu greičiu. Pereinant iš didelio į mažą (ir atvirkščiai)voltą turėtų būti akimi matomas greičio kitimas.

Kojų keitimas: žirgas zovaduodamas keičia vedančias priekinę ir galinę kojas. Žirgas neturėtų keisti aliūro ar jo greičio. Svarbiausia atliekant šį pratimą – preciziškumas: žirgas neturėtų keisti kojų per anksti ar per vėlai, ar keisti tik priekinę ar galinę koją.

Prabėgimas (Rundown): žirgas šuoliuoja išilgai arenos, mažiausiai 6 metrai atstumu nuo sienelės. Šis pratimas reikalaujamas kaip pasiruošimas slystančiajam sustojimui ir apsisukimui.

Slystantysis sustojimas: žirgas įsibėgėjęs šuoliuoja ir staigiai stoja, slysdamas galinėmis kojomis. Teisingai atliktas slystantysis sustojimas būna, kai galinėmis kojomis įsikertama į žemę ir slystama, o priekinėmis kojomis toliau bėgama. Žirgo nugara turi būti išriesta į viršų, o pasturgalis pakištas po savimi. Toks stabdymas sukelia didelį dulkių debesį. Judesys turėtų pasibaigti tiesia linija, ir arklio pozicija jį atlikus turėtų nesikeisti.

Apsisukimas: žirgas staigiai apsisuka 180 laipsnių kampu po trumpos pertraukėlės po slystančiojo sustojimo, ir apsisukęs ima zovaduoti tiesia linija. Žirgas turi apsisukti ant galinių kojų, o pats veiksmas atliktas nedvejojant.

Atsitraukimas: žirgas traukiasi atgal mažiausiai 3 metrus. Jis turi eiti tiesia linija, sustoti prašomas ir palaukti kelias sekundes prieš darant kitą pratimą. Vertinama kaip greitai, tiksliai ir tiesiai atsitraukiama.

Sukimasis: žirgas stovi, paskui staigiai ima suktis vietoje aplink vidinę galinę koją, kuri yra sukimosi ašis ir turi išlikti toje pačioje vietoje, nors arklys gali ją pakelti. Žirgas gali apsisukti iki keturių kartų, dideliu greičiu. Reikalaujama mažiausiai po vieną posūkį į abi puses. Vertinama už teisingą ir gražų atlikimą ir ritmą.

Pauzė arba laukimas: žirgas prašomas pastovėti kelias sekundes ramiai tarp įvarių pratimų, ypač sukinių. Pauzės nėra vertinamos kaip elementai, bet jei arklys, paprašytas padaryti pauzę jos nedaro, gaunama baudos taškų.