Ištvermės jojimas

Tai jojimo sporto šaka, kurioje duetas įveikia ilgus atstumus per tam tikrą laiką. Taip patikrinama žirgo ištvermė, greitis, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes.

Nors jau nuo arklio prijaukinimo žmonės jodinėjo didelius atstumus, ištvermės jojimo disciplina pradėjo vystytis JAV kaip testas kavalerijos žirgams. Šie privalėjo per penkias dienas, nešdami mažiausiai 90kg nukeliauti 300 mylių (483 km).
1950m. ištvermės jojimas tapo sporto šaka, kai amerikietis Wendell Robie bandė nujoti iš Nevados į Kaliforniją per dvidešimt keturias valandas, sekdamas Ponių Ekspreso (Pony Express) – tuometinio žirgų pašto kurjerių – keliu. Ištvermės jojimas į Europą atkeliavo po dešimtmečio – 1960m. Čia jis nebuvo pripažintas dėl gyvūnų globos organizacijų pasipriešinimo. Tik atlikus išsamius medicinos tyrimus ginčai nurimo. Paaiškėjo, kad ištvermės varžybose žirgai patiria mažesnį stresą, nei dailiojo jojimo rungtyse.
Ištvermės jojimu Lietuvoje susidomėta 1999 m. 2000 m. Kurtuvėnuose surengtas pirmasis Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas. Nuo to laiko jis vyksta reguliariai.

Pagrindiniai principai

Prieš varžybas žirgai patikrinami veterinaro, kad būtų įsitikinta, kad jie sveiki ir pasiruošę dalyvauti varžybose. Paprastai raiteliai gauna ir vietovės žemėlapį su pažymėta trasa, patikrinimo ir poilsio punktais ir natūraliomis kliūtimis (vandeniu, pelkėmis, kalvomis ir t.t.)
 Trasa padalinta į atkarpas, tarp kurių arkliai tikrinami veterinarine apžiūra. Tikrinamas pulsas, dehidratacija, kvėpavimas, galimi sužeidimai ir kt. Reikalavimų neatitikę žirgai nebegali tęsti varžybų. Po veterinarinės apžiūros žirgas tam tikrą laiką turi ilsėtis (paprastai 20-45min.), per kurias jis pašeriamas ir girdomas. Duetui ilsintis laikas taip pat skaičiuojamas, todėl svarbu, kad arklys sugebėtų greitai atsigauti ir tęsti varžybas.
Jojikai laisvai gali rinktis aliūrą priklausomai nuo trasos paviršiaus ir žirgo kondicijos. Būtina suprasti savo žirgą, jo siunčiamus ženklus: kada jis jau pavargęs, jam ką nors skauda, taip pat tinkamai parinkti aliūrą, paskirstyti greitį, kad žirgo jėgos užtektų visai distancijai. Raitelis gali ne tik joti, bet ir vestis žirgą už pavadžių – už tai nebaudžiama. Vis dėl to, dalyvis turi būti balne kertant finišo liniją.
Vienadienėse ištvermės jojimo varžybose trasa dažniausiai būna 40-160km. Daugiadienų varžybų trasos ilgesnės, bet kiekvienos dienos nujotas atstumas neturi viršyti tam tikro limito. Varžybose galima dalyvauti su bet kokios veislės arkliu, svarbu kad jis būtų ištvermingas ir sugebėtų palaikyti greitį įveikiant ilgas distancijas.
Skirtingose šalyse šios sporto šakos taisyklės gali skirtis.

 

Lietuviška žirgininkystės enciklopedija

%d bloggers like this: