Prževalskio arklys

489377

Aukštis ties gogu: 132cm
Krūtinės apimtis: ?
Vidutinis svoris: 350kg
Plaštakos apimtis: ?
Būdinga spalva: pelėka, ruda su šviesesniu pilvu, kartais kojos dryžuotos
Kilmės šalis: Azija, Mongolija
Originalus vardas: Equus ferus przewalskii

Šie arkliai pavadinti rusų generolo Nikolajaus Prževalskio garbei, kuris iškeliavo į ekspediciją ieškoti laukinių Azijos arklių ir 1881 metais aprašė šią veislę.

XX amžiaus pradžioje daug šių arklių buvo sugaudyta ir uždaryta į zoologijos sodus. 1967 metais buvo pastebėta paskutinė banda, o 1969—paskutinis laisvas individas. Vėlesnės arklių ieškojimo ekspedicijos nedavė jokių rezultatų. 1992 metais 16 arklių buvo paleista į laisvę Mongolijoje. Šie arkliai sėkmingai veisėsi ir gyvavo, todėl 2005 metais rūšies statusas buvo pakeistas iš “laisvėje išnykusi” į “reta”. 1996 metais Prževalskio arkliai įrašyti į Raudonąjį Tarptautinės gamtos apsaugos sąrašą kaip laukinėje gamtoje išnykusi rūšis. Didžiausia arklių veisimo programa vykdoma Askanija Novoje, Ukrainoje. Keli tuzinai arklių buvo paleisti Černobylio avarijos zonoje, kur sėkmingai veisėsi.
Prieš išnykdami laisvėje šie arkliai buvo plačiai paplitę rytų Europoje ir Azijoje.
Kai kurie tyrėjai teigia, kad Prževalskio arkliai yra visų naminių arklių protėviai, kiti pažymi, kad tai visiškai kita rūšis, nei naminiai arkliai. Tai įrodyta DNR tyrimais – Prževalskio arkliai turi 66 chromosomas, kai naminiai arkliai – 64. Įdomu ir tai, kad individai, gauti kryžminant Prževalskius su kitais arkliais, turi 65 chromosomas, o jų palikuonys – jau 64, ir tampa visai nepanašūs į savo protėvius.
Prževalskio arklys yra mažesnis, tvirtesnis, trumpesnių kojų už naminį arklį. Karčiai statūs, uodega išaugusi žemai. Turi “miltuotą” snukį, tamsią liniją išilgai nugaros, būdingą primityviosioms veislėms. Vis dėlto, jie, kaip ir laukiniai gyvūnai, sunkiai duodasi jaukinami ir sutramdomi.
Laukinėje gamtoje šie arkliai gyvena grupėmis, susidedančiomis iš vadovaujančio eržilo, vedančios kumelės, kitų kumelių ir jų jauniklių. Kiekviena grupė turi savo teritoriją. Kiekvieną dieną banda nukeliauja maždaug 5—10km ieškodami maisto, vandens ir poilsio. Naktį banda ilsisi, miega apie keturias valandas. Eržilai žymi savo teritoriją mėšlu, kad įspėtų kitus eržilus apie savo teritoriją. Šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau kaip 1500 Prževalskio arklių.