Rugsėjo ir spalio mėnesiais arkliai ima keisti kailį į žieminį – storesnį ir ilgesnį. Tai natūrali apsauga nuo žiemos šalčių ir darganų, tačiau šitoks kailio keitimas nėra įtakojamas temperatūros, kaip galėtumėte pagalvoti. Arklio kailis „reaguoja“ į sumažėjusį šviesos kiekį – trumpesnes dienas, ilgesnį prieblandos periodą. Štai kodėl jūsų žirgas galbūt jau auginasi storą pūkuotą kailį, nors ir nėra šalta. Sprendžiant šią problemą kai kur arklidėse net įrengiamos lempos, idant apgauti arklio organizmą, kad vasara vis dar tęsiasi(ypač tai aktualu kai kurių veislių – kaip Quarter – augintojams, kuriems pagal standartus neleidžiama kirpti arklių).
Žieminis kailis ne tik suteikia apsaugą, bet gali sukelti ir tam tikrų problemų. Visų pirma, padidėja rizika susirgti – stipriai dirbami žirgai suprakaituoja, perkaista, o tankus žiemos kailis neleidžia greitai išdžiūti. Po darbo paliktas šlapias žirgas – tiesus kelias į peršalimo ligas. Todėl dažnai tokie žirgai apkerpami – jie ne tik gražiau atrodo, bet ir greičiau džiūsta bei tokį kailį lengviau prižiūrėti – po darbo užtenka nušluostyti ir užmesti šiltą gūnią. Varžybose skusti žirgai taipogi atrodo daug estetiškiau už neskustus.
Tiesa, prieš kirpdami savo žirgą turite suprasti, kad taip panaikinsite jo natūralią priemonę gintis nuo šalčio. Tad ir skustų žirgų priežiūra yra kiek kitokia: jis beveik visada turi būti su gūnia, nepaliekamas lauke, ypač jei oro sąlygos blogos. Gūnios, žinia, turi būti keičiamos – tad vienos neužteks.
Žirgus geriausia pradėti kirpti spalį – jei jis nebuvo kirptas vasarą(kai kurie varžybiniai žirgai yra kerpami ištisus metus siekiant palaikyti kondiciją. Taipogi tai galioja ir seniems ar sergantiems arkliams, kurie neišsišeria žieminio kailio). Įsidėmėtina, kad vėliau sausio kailio skusti nereiktų – tada žirgas pradeda augintis vasarinį, ir per vėlai kirpdami galite jį pažeisti. Skutimas nepadeda jam greičiau išsišerti žieminio kailio.
Bet ar jūsų žirgui to reikia? Ne, jeigu jis dirbamas neintensyviai(pasijodinėjimams, vaikų poniams) ar išvis nedirbamas, didžiąją laiko dalį praleidžia gryname ore. Ir taip, jei dirbate intensyviai, dalyvaujate žiemos varžybose. Taipogi egzistuoja įvairūs skutimo stiliai, priklausomai nuo laikymo sąlygų ir krūvio – priklausomai nuo atvejo turite platų pasirinkimą.
Kaip, kada, kur?
Žirgai paprastai kerpami su specialiomis mašinėlėmis. Mažesni jų variantai bei žirklutės naudojami apkirpti galvai, ausims ir sunkiai prieinamoms vietoms. Taipogi pagalvokite apie specialią alyvą ašmenims, motorui nuo perkaitimo ir nedidelį šepetuką(gali būti ir dantų) išvalyti plaukams iš mašinėlės. Taipogi verta turėti pakaitinius ašmenis – jei pirmieji atšiptų, nereiktų palikti žirgo nebaigto skusti.
Skutimui pasirinkite ramią, saulėtą dieną. Vėjuotas oras žirgą nervins sunkins jūsų darbą. Jei oras jau šaltas, iš anksto pasirūpinkite gūnia, kuria apdengsite nukirptą žirgą. Vienas svarbiausių elementų – laikas. Jo turėtumėte turėti į valias – ypač jei nežinote, kaip žirgas reaguos į skutimą. Prieš kiekvieną kirpimą paaštrinkite mašinėlės ašmenis. Kita nedidelė paslaptėlė – dieną prieš skutimą žirgą išmaudykite. Purvas kailyje kibs į mašinėlę, trukdys tolygiai kirpti bei bukins ašmenis. Žirgas taip pat turi būti sausas.
Visų pirma, apsispręskite kaip kirpsite žirgą ir su kreida nubrėžkite kontūrus. Jei nesate tikras, kaip jūsų žirgas reaguos į kirpimo mašinėlę, galite jį išbandyti: paprašę pagalbininko palaikyti žirgą, uždėkite ranką ant žirgo, ir nusukę mašinėlės ašmenis į kitą pusę, uždėkite ją ant savo rankos. Per ją žirgas jus mašinėlės vibraciją. Jei jis reaguoja ramiai, galite pradėti kirpti. Jei žirgas nervinasi, teks jį pratinti po truputį – tokiu atveju kirpimas gali užsitęsti kelias dienas. Kartais padeda ir akių uždengimas, o blogiausiu atveju gali prireikti ir raminamųjų.
Pradėkite nuo kaklo, ir kirpkite pagal plaukų augimo kryptį(šiuo atveju ašmenys turėtų „žiūrėti“ į arklio pasturgalį). Taip nenukirpsite per daug trumpai, ir kailis visur bus vienodo ilgumo. Vis patikrinkite, ar nekaista motoras – perkaitęs jis gali sugesti, nudeginti arklio odą.
Skustam žirgui reikia mažiausiai trijų skirtingų gūnių palaikyti kūno šilumai: lengvos gražioms, saulėtoms dienoms, prakaitinės ir storos šaltam orui. Šaltesniame klimate gyvenantiems arkliams gali reikėti ir kaklo pašiltinimų ar specialių „kojinių“. Vos tik baigę darbą būtinai apdenkite žirgą gūnia.
Skutimo stiliai
Pilvo ir kaklo skutimas
Plaukai pašalinami nuo pilvo, tarp priekinių kojų, krūtinės, priekinės kaklo dalies ir kartais – žandikaulio. Toks kirpimas tinkamas arkliui, gaunančiam ne per didžiausią fizinį krūvį – pasijodinėjimų žirgui ar vaiko poniui. Toks skutimo stilius leis jam neperkaisti treniruotės metu, tačiau bus pakankamai „šiltas“, kad žirgas galėtų ganytis lauke ar būtų išleidžiamas į levadą ir žiemos metu. Taipogi puikiai tinka arklidėse laikomam žirgui, kuris neatsparus šalčiui ar tėra lengvai dirbamas.
Linijinis skutimas
Plaukai skutami nuo pilvo ir apatinės kaklo pusės. Skutimo linija gali būti aukščiau ar žemiau, priklausomai nuo noro. Toks skutimas leidžia žirgams ir poniams per daug neperkaisti darbo metu, bei yra pakankamai „šiltas“, kad jie galėtų būti išleidžiami į levadą ilgesniam laikui. Tai puikus kompromisas sportuojančiam ir daug laiko praleidžiančiam lauke žirgui. Dažnai toks skutimas naudojamas kinkomiems žirgams. Tokiu atveju skutimo linija derinama su pakinktais.
Stiplčezo skutimas
Šiuo atveju plaukai pašalinami nuo pilvo, krūtinės, šonų ir galvos. Šitoks skutimas dažnai sutinkamas tarp anglų grynakraujų, taipogi stiplčezo žirgų – jis tinka aktyviai dirbantiems ar jauniems, nepratusiems prie kirpimo žirgams. Laikymas arklidėje bei gūnia taip skustam žirgui – nepakeičiami.
Gūnios formos skutimas
Toks skutimas tinkamas žirgui, gaunančiam reguliarų krūvį, išleidžiamam į levadą. Kailis visiškai pašalinamas nuo galvos, kaklo ir šonų, paliekant tik treniruočių gūnios formos plotą neskustų plaukų. Ilgi plaukai ant kojų paliekami apsaugai ir šilumai palaikyti.
Medžioklinis skutimas
Toks skutimas tinka reguliariai ir intensyviai treniruojamam žirgui. Savininkas turėtų turėti omeny, kad jis reikalauja ir atitinkamos priežiūros: žirgas neturi likti be gūnios lauke ir arklidėje ir gauti pakankamai aktyvaus darbo. Paliekamas balno formos plotas ant nugaros bei kojos – visa kita nuskutama. Plaukai ant kojų suteikia apsaugą nuo šalčio, purvo ir sužeidimų, o ant nugaros – veikia kaip papildomas paminkštinimas po balnu. Balno formos plotas turėtų būti kerpamas apgalvotai ir atsargiai – jei jis per daug priekyje, žirgas atrodys trumpų pečių ir ilgos nugaros. Ir atvirkščiai, truputį už pečių prasidedantis plaukų plotas vizualiai pagerina žirgo išvaizdą.
Pilnas skutimas
Paprastai taip kerpami intensyviai dirbami ar varžybiniai arkliai, dalyvaujantys varžybose ir šaltuoju sezonu. Nuskutamas kailis nuo viso kūno, paliekant tik uodegą ir karčius. Šitaip kirptas žirgas atrodo gražiai, tačiau reikalauja ypatingos priežiūros. Jis visada turi būti apklotas gūnia, o kojos apvyniotos specialiais arklidėms skirtais bintais, palaikančiais šilumą. Į lauką gali būti išleidžiamas tik trumpam, esant gražiam, saulėtam orui, nepamirštant jo šiltai „aprengti“: ne tik gūnia, bet ir apsauga kaklui ir kojoms. Jojant taip pat reikėtų specialaus apdangalo. Skutant galvą lengvai galima akcentuoti ar „pataisyti“ jos formą nuskutant plaukus nuo žandikaulio, nosies ir ausų. Tiesa, tuo atveju jei arklys netoleruoja mašinėlės, galima paprasčiausiai naudoti žirkles apvaliais galais. Ausų plaukai veikia kaip natūralus apsaugos barjeras nuo vabzdžių ir purvo, tad juos tik palyginkite žirklėmis, nebandykite iškirpti visiškai. Kojų skutimas tikrai pagerins žirgo išvaizdą, ir žirgai, dalyvaujantys varžybose žiemos metu, paprastai turi būti skustomis kojomis. Taip lengviau pastebimos ir žaizdos ar sužeidimai. Vis dėlto, žieminiu kailiu lengvai nuteka vanduo ir kojos lieka sausos, jei žirgas ar ponis ganosi lauke.