Kliūtinis jojimas

Kliūtinis jojimas arba stiplčezas (angl. Steeplechase) yra žirgų lenktynių forma, atsiradusi Airijoje, XVIIa. Jis savo vardą įgijo iš ankstyvųjų lenktynių, kurių tikslas buvo pasiekti bažnyčios bokštą (angl. Church steeple), iki kurio buvo lenktyniaujama peršokant visas pasitaikiusias kliūtis. Vystėsi kartu su kita žirginio sporto šaka – krosu. Šiandien kliūtiniu jojimu vadinamos įvairios sporto šakos, kurias praktikuojant žirgai lenktyniauja trasoje su kliūtimis.
Manoma, kad šis sportas atsirado 1752 metais, susilažinus Cornelius O’Callaghan ir Edmund Blake, kuris greičiau nujos 6 kilometrų atstumą nuo Buttevanto bažnyčios iki Donerailio bažnyčios(Airija). Bažnyčios buvo pasirinktos dėl to, kad jos buvo aukščiausi statiniai ir geriausi kelrodžiai. Nors varžybų laimėtojas yra nežinomas, bet jos įkvėpė naują žirginio sporto šaką – kliūtinį jojimą.

Paprastai varžybos vyksta hipodrome, kur visi žirgai su žokėjais varžosi tarpusavyje, bėgdami trasa su kliūtimis. Kliūčių išvaizda ir aukštis skiriasi nuo šalies.
1810 metais Bedlame, Anglijoje, buvo surengtos organizuotos varžybos su specialiai paruošta trasa.

XIXa. Šis sportas pasiekė ir JAV, o vėliau išplito ir kitose šalyse.
Šiandien šios rungtynės yra populiariausios Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Australijoje, JAV.