Kailio spalvos

Arklių spalvos genetika yra sudėtinga sritis. Didžiulį arklių spalvos rinkinį lemia daugybė skirtingų faktorių. Vieni jų paaiškinami genų kombinacijomis, kiti genetiškai neištirti (nežinomi), tačiau kiekviena unikali kombinacija lemia vis kitą spalvą, o spalvų įvairovė yra didžiulė.  Gyvulių veisėjus ir biologus visada domino kūno dangos spalvų paveldimumas. Veisiant pirmenybė dažnai būdavo teikiama ne tik eksterjerui, temperamentui, bet ir spalvai. Su laiku susiformavo ir įvairūs prietarai, kaip kad kaštanai – temperamentingesni už kitus arklius, o kerši tvirtesni(tai, kad nuo spalvos priklauso ir temperamentas, iš dalies gali būti ir tiesa – eksperimentas su lapėmis). Spalva taip pat buvo naudojama kaip apytikris tėvystės/tapatybės testas veislėse su pastovia spalva, tai yra patikrinimas, kad gyvuliai yra grynaveisliai.

Šiame straipsnyje kaip galima paprasčiau apžvelgiamos arklių spalvos ir jų genetika. Arklių spalvinę gamą sudaro trys pagrindinės spalvos: bėra, kaštana ir juoda. Visos kitos spalvos priklauso nuo šių trijų pagrindinių spalvų paskirstymo. Kaštoninė genetiškai yra raudona, o kitos dvi spalvos, be raudonos spalvos geno – juoda ir bėra. Visa kita arklių spalvų gama sukuriama prie šių genų „prilimpant“ kitiems, papildomiems.

Lietuvoje kol kas nėra vieno oficialaus šaltinio, apibrėžiančio arklio spalvas, tad jų pavadinimai gali varijuoti nuo geografinės vietos, o kai kurių retesnių spalvų arklių paprasčiausiai nesutinkama – daugiausia yra širmų, sartų, bėrų, juodbėrų ir obuolmušių arklių. Reti kaštanai, labai reti derešai, o šampaninės ar dėmėtos spalvos vietinio arklio vargiai surasi.


 


 


Pagrindinės spalvos

Juoda

Yra du juodos spalvos tipai: blunkanti ir neblunkanti juoda. Neblunkančios spalvos arkliai juodi pasilieka visą gyvenimą, nepriklausomai nuo jų gyvenimo ar darbo sąlygų, jų kailis žvilga kaip metalinis. Blunkančios spalvos arkliai kiek paruduoja(kartais gali atrodyti ir tamsiai rudi) nuo saulės, prakaito arba prasto šėrimo, o kartais tiesiog keičia spalvą sezoniškai. Idant išlaikyti jų spalvą, reikėtų tokius arklius laikyti ne tiesioginiuose saulės spinduliuose arba apdengtus gūnia. Blunkančios spalvos arkliai gali gimti juosvi, o kartais ir bėri ar rudi. Juodi arkliai geriausiai jaučiasi šaltesniame klimate, kadangi juoda spalva sugeria visus saulės spindulius.

Kojų ir snukio žymės leistinos.

Kaštoninė

Tai vienspalvis auksiškai, šviesiai rudas arklys su tokiais pat karčiais ir uodega. Kaštanai išvis neturi juodų plaukų, o spalvos varijuoja nuo beveik juodos iki auksinės. Skiriami įvairūs atspalviai: juodas kaštanas(tamsiausias raudonos atspalvis), raudas (raudonas kaštanas), smėlio atspalvio kaštanas ir kt.

Bėra

Bėra – tai šviesinimo geno paveikta juoda spalva. Tokio arklio kojos iki kelių ir alkūnių tamsios(juodos arba rudos), kūnas rudas. Ausų galiukai, karčiai ir uodega visąlaik juodi. Prusnos juodos arba rudos. Kadangi tai dominuojantis genas, daug arklių pasitaiko bėrų. Bėra arklio spalva gali varijuoti nuo šviesesnių iki tamsesnių tonų – juodbėra – arba gali būti su raudonu atspalviu. Juodbėrą spalvą nuo juodos galima atskirti pagal arklio paslėpsnius ir prusnas – jie būna rudi. Taipogi gali būti bėras obuolmušis — bėras su tamsesniais ratilais ant kūno.


Modifikuojantys genai

Iš viso yra keturi modifikuojantys genai, kurie keičia arklio spalvą. Tai yra pilkos, miltuotos(mealy/pangare), suodinos(sooty/smutty) ir sartos spalvos genai.

Pilka, širma

Pilkos spalvos genas randamas visose arklių veislėse. Tokios spalvos arkliai yra unikalūs, kadangi jie gimsta tamsūs – kaštoniniai ar juodi, ir su amžiumi šviesėja. Vienas arklys gali keisti spalvą kelis kartus. Visi pilki arkliai galų gale iššviesėja, nesvarbu, kokios spalvos jie gimė. Šviesėjimas paprastai pirmiausia pastebimas apie akis, oda taipogi kai kur gali depigmentuotis.
Iš pradžių arkliai būna plieninio atspalvio, vėliau gali virsti į pilkus obuolmušius. Obuolmušas atspalvis gali atsirasti arkliui sulaukus 4-12 metų, ir nuo veislės ir pačio individo priklauso, kaip greitai jis „žyla“. Galų gale arkliai tampa visiškai balti, nors oda – juoda(todėl vadinami pilkais, o ne baltais). Taipogi žinomos kitos šviesėjimo atmainos – šlakuota(flea bitten grey), kai ant kailio atsiranda daug mažyčių juodų ar kaštoninių dėmelių – bei rusva(Rose grey). Toks arklys ne šviesėja ne pilkai, bet rusvai.

Miltuotas, dulsvas atspalvis (Pangaré)

Tokios spalvos arkliai kartais vadinami „miltasnukiais“, kadangi jų snukis, paslėpsniai, pilvas ir kojos būna šviesesni, tarsi numiltuoti. Šią spalvą dažnai turi asilai, mulai, bei primityvių ar laukinų veislių arkliai – pavyzdžiui, Eksmūro poniai ar Prževalskio arkliai. Pagrindinė arklio spalva gali būti kaštoninė arba bėra.

Suodinas atspalvis

„Suodina“ (juoda kaip suodžiai) spalva yra viena iš lemiančių tamsius plaukus. Ji gali varijuoti nuo ryškiai šviesios iki suodinai rudos spalvos.
Ši spalva nesunkiai gali būti sumaišyta su kitais spalvų variantais, bet visgi skiriasi nuo jų genetiškai. Toks suodinas atspalvis randamas bėrame ir kaštoniniame kailyje, bet dažnai painiojamas su bulana spalva. Spalva ypatinga tuom, kad ji paprasčiausiai patamsina kailį tam tikrose vietose(nugarą, pečius, kaklą) ar gali užtamsinti visą. Gali būti obuolmuša, taipogi su juodų plaukų priemaiša.

Sarta

Šis genas paveikia tik kaštoninių arklių karčius ir uodegą – juos pašviesina nuo kreminės iki baltos spalvos. Tiesa, karčiai ir uodega gali būti nevienodai šviesūs. Tai recesyvinis genas, ir, tiesa, jo veikimas dar nelabai išaiškintas. Toks kailis gan dažnas tarp Lietuvos sunkiųjų arklių.
Tamsesnė sarta vadinama timsra.


Šviesinantys genai

Iš viso yra keturi kailį šviesinantys genai: kreminis, sidabrinis, šampano ir pelėkas. Kadangi šie genai gali dvigubintis ir sudaryti naujas variacijas, kailio atspalvių yra be galo daug.

Kreminė, izabeliava

Šis dominantinis genas pašviesina bazinę spalvą, o padvigubintas beveik išvis nepalieka pigmento kailyje. Viengubas genas suteikia bulaną ir palomino spalvas. Dvigubas – kreminę, perlino.
Bulanas – Tai rusvas ar smėlio spalvos arklys su juodais karčiais ir uodega, taip paveikiama išblunka bėra spalva. Kojos iki kelių ir alkūnių juodos, gali būti šiek tiek dryžuotos. Kartais, jei yra pelėkos spalvos genų, bulani arkliai turi neryškią juotą išilgai nugaros. Yra įvairių atspalvių: bėrų, pilkšvų, auksinių.
Palomino – tai auksinio kailio arklys su visiškai baltais karčiais ir uodega, arba išblukinta kaštoninė spalva. JAV tokie arkliai veisiami kaip veislė(colour breed), kur svarbiausią faktorių sudaro spalva.
Kreminė – angl.cremello. Kreminės, šviesiai rožinės spalvos arklys su mėlynomis akimis, tai nublukinta kaštoninė spalva. Jeigu arklio oda ar akys tamsūs, jis nebe kreminis. Ilgai manyta, jog tai arkliai albinosai, bet pasirodo taip nėra. Tarp arklių išvis nebuvo rasta albinosų. Kai kur Lietuvoje tokie arkliai vadinami izabeliavais. Spalva, būdinga veislėms: Kathiawari, Achaltekams, taipogi JAV veisiamiems Kreminiams arkliams (American Cream Horse).

Sidabrinė

Tai vienas iš retų genų, ir jis pasižymi tuom, kad tokie arkliai, net ir būdami tamsūs, turi šviesius, lininius karčius. Jis labai paveikia juodą ir bėrą kailį, bet ne kaštoninį. Nors genas retas, jo atvejų vis dažnėja. Svarbu nesumaišyti sidabrinės spalvos su sarta. Atskirti jas galima žiūrint į kojas – sidabrinių arklių jos turi juodo plauko.
Šokoladinė-sidabrinė spalva pasižymi tamsiu kailiu ir šviesiais karčiais. Vadinama šokoladine, sidabrine obuolmuša.
Sidabrinė bėra – tai sidabrinio geno pašviesintas bėras kailis. Kailio spalva lieka tokia pati, tik karčiai ir uodega keičiasi. Taip pat gali iššviesėti buvusios juodos vietos; kumeliukai turi išvis šviesias kojas, bet su amžiumi jos patamsėja.

Šampaninė

Šampaninės spalvos genas – nesenas atradimas žirgininkystės pasaulyje. Jis veikia kaštoninės ir juodos spalvos arklius. Šampaninės spalvos arkliai kartais gimsta mėlynomis akimis, tamsesniu kailiu ir šviesia oda. Kailis su amžiumi šviesėja, o oda tamsėja, gali turėti „išvirkštinį“ obuolmušumą. Gleivinė paprastai strazdanota.
Yra įvairių atspalvių, priklausomai nuo genų saveikos:
Klasikinė šampaninė – tai juodas arklys paveiktas šampaninio geno.
Auksinė šampaninė – kaštoninis arklys, paveiktas geno. Dėl panašumo, gali būti maišomas su palomino spalva, bet uodega ir karčiai ne visuomet būna balti.
Gintarinė šampano – tai bėri žirgai, paveikti geno, retkarčiais galima sumaišyti su bulana.
Sidabrinė šampano – tai juodas arklys, paveiktas ir sidabrinio, ir šampaninio geno.

Pelėka

Tai pilkas arklys su tamsiomis kojomis, karčiais ir uodega. Ši spalva išsiskiria primityviomis žymėmis: juodu dryžiu išilgai visos nugaros, kartais ir dryžuotomis kojomis, dviejų spalvų karčiais, tamsesnėmis ausimis ar brūkšniu ant pečių(tokį dažnai turi laukiniai asilai). Veikia kaštoninę, bėrą ir juodą spalvas. Dažniausiai pasitaikanti spalva – bėros pelėka, paskui tamsesnė pelėka iš juodo kailio. Kaštano pelėka sunkiau atpažįstama, kadangi arklio spalva išlieka kaštoninė, o primityvios žymės – kiek tamsesnės už kūno spalvą. Galva paprastai irgi tamsesnė už kūną. Šitokia spalva dažnai pasižymi senos, primityvios veislės. Spalva būdinga  Norvegijos Fjordams, Eksmūro poniams, taip pat daugeliui kitų ponių veislių,  Žemaitukams, Prževalskio arkliams,Tarpanams, Diulmeno poniams, Lenkiškiems arkliukams, tačiau niekada nepasitaiko tarp arabų ir anglų grynakraujų.
Kaip šią spalvą atskirti nuo bulanos? Visų pirma, jos skiriasi genetiškai, tačiau tam reikia išsamių tyrimų. Tačiau paprasčiausia atskirti taip – pelėki arkliai visada turi primityvių žymių, tačiau tokia kailio spalva nebus obuolmuša(nebent būtų įsipainiojęs koks neįprastas genas), skirtingai nuo bulanos.

Perlinė

Perlino genas buvo atrastas visai neseniai, ir jis nėra susijęs nei su kremine, nei su šampanine spalva. Tokių arklių reta, kadangi genas recesyvinis, ir „pasislėpęs“ gali tūnoti kelias kartas. Taipogi viena geno kopija kailyje beveik nepasireiškia, o dvi – beveik visiškai jį nušviesina. Šita spalva panaši į kreminę, bet arkliai turi kiek tamsesnį kailį ir auksinius (tamsesnius) karčius, šviesias akis, tačiau jei arklys yra ir kreminio ir perlino geno nešiotojas, iš akies spalvų skirtumo nustatyti nebeįmanoma(jie vadinami pseudo-kreminiais arba pseudo-perlino arkliais).
Šis genas pastebėtas tarp iberiškų arklių ir kitų iš jų kilusių veislių: andalūzų, lusitano, kvorterių, paintų ir kt.


Kitos spalvos

Dereša

Šitokios spalvos arkliai varijuoja nuo raudonos iki mėlynai pilkos spalvos. Gali būti sumaišyti su pilkais arkliais, bet pagrindinis skirtumas yra toks, kad derešų arklių kūnas šviesėja, o galva ir kojos lieka bazinės spalvos. Tokia spalva – labai savita. Derešą spalvą lemia dominantinis genas, ir išderešėti gali bet kokios spalvos arklys. Pagrindinės spalvos plaukai ne šviesėja, o yra pramaišiui su baltais plaukais, o keršuose, dėmėtuose ar pilkuose arkliuose tai gali ir nelabai matytis. Su kiekvienu šėrimusi spalva keičiasi, o arkliui senstant ji tamsėja. Taipogi įdomu, kad susižeidus atauga ne dereši, o pagrindinės, tamsesnės, spalvos plaukai.
Rabicano – gali būti sumaišyta su tam tikru keršumu(Sabino), bet čia balti plaukai yra pramaišiui su tamsesniais. Išbąla ne visas kūnas, bet kai kurios jo dalys: pilvas, nugara ties uodega, o kartais ir šonai, uodega.

Kerša

Tai arklys su kitokio kailio lopais ant kūno. Išskiriamos trys rūšys, kokie gali būti kerši arkliai: Overo — balti lopai ant kitos spalvos kailio pagrindo, dažnai tokie arkliai turi ir baltą snukį, Tobiano — ant balto kailio pagrindo kitos spalvos lopai, galva visad tamsi, o kojos šviesios ir Sabino – šie nuo kitų skiriasi tuo, kad jų lopų pakraščiai „išsipešioję“, tarsi plunksniniai, o akys dažni mėlynos. Spalva, būdinga veislėms: Paintas, Pinto, Čigonų arklys.
Taipogi skiriami ir reti visiškai balti arkliai, nešiojantys keršumo ar dėmėtumo geną (Dominant white). Jie gimsta balti ir išlieka tokie visą savo gyvenimą, o jų oda nepigmentuota, balta. Tuom jie skiriasi nuo pilkų arklių – pastarųjų oda juoda.

Dėmėta

Dėmėtas – baltas arklys su mažomis juodomis dėmelėmis ant viso kūno. Arklys gali būti visas dėmėtas, arba iš dalies dėmėtas. Taip pat šie arkliai pasižymi ir dėmėta oda bei gleivine, matomu akies baltymu bei dryžuotomis kanopomis. Šio geno paveikiamos abi bazinės spalvos – ir kaštoninė, ir juoda. Yra įvairiausių dėmėtumo rūšių, o dažniausiai pasitaikančios yra šios:
Leopardinė – tai baltas kailis su įvairaus dydžio juodomis dėmelėmis. Kartais jų gali būti ir visai nedaug.
Šerkšno – gali būti sumaišyta su dereša, bet balti plaukai auga ant nugaros.
Snaigiška – nedidelės baltos dėmelės ant kailio, gali plėstis arkliui senstant. Nesumaišyti su paukščių(birdwatcher) dėmelėmis.
Lakuota dereša – panaši į derešą, bet arklys sendamas ne tamsėja, o šviesėja, gali matytis ir didesnių dėmelių.
Antklodė – dažniausiai pasitaikanti spalva. Tai viena balta dėmė ties kryžiumi, o jos viduje gali būti tamsesnių dėmelių. Dėmės šonai gali būti išsipešioję. Mažesnės dėmelės po kiekvieno šėrimosi gali keisti vietą ar išnykti.
Snieginė – panaši į antklodę, bet baltoje dėmėje nėra mažesnių dėmelių, o ir ji pati gali būti daug didesnė.

Lietuviška žirgininkystės enciklopedija