Arklių spalvos genetika yra sudėtinga sritis. Didžiulį arklių spalvos rinkinį lemia daugybė skirtingų faktorių. Vieni jų paaiškinami genų kombinacijomis, kiti genetiškai neištirti (nežinomi), tačiau kiekviena unikali kombinacija lemia vis kitą spalvą, o spalvų įvairovė yra didžiulė. Gyvulių veisėjus ir biologus visada domino kūno dangos spalvų paveldimumas. Veisiant pirmenybė dažnai būdavo teikiama ne tik eksterjerui, temperamentui, bet ir spalvai. Su laiku susiformavo ir įvairūs prietarai, kaip kad kaštanai – temperamentingesni už kitus arklius, o kerši tvirtesni. Spalva taip pat buvo naudojama kaip apytikris tėvystės/tapatybės testas veislėse su pastovia spalva, tai yra patikrinimas, kad gyvuliai yra grynaveisliai.
Šiame straipsnyje kaip galima paprasčiau apžvelgiamos arklių spalvos ir jų genetika. Arklių spalvinę gamą sudaro trys pagrindinės spalvos: bėra, kaštana ir juoda. Visos kitos spalvos priklauso nuo šių trijų pagrindinių spalvų paskirstymo. Kaštoninė genetiškai yra raudona, o kitos dvi spalvos, be raudonos spalvos geno – juoda ir bėra. Visa kita arklių spalvų gama sukuriama prie šių genų „prilimpant“ kitiems, papildomiems.
Lietuvoje kol kas nėra vieno oficialaus šaltinio, apibrėžiančio arklio spalvas, tad jų pavadinimai gali varijuoti nuo geografinės vietos, o kai kurių retesnių spalvų arklių paprasčiausiai nesutinkama – daugiausia yra širmų, sartų, bėrų, juodbėrų ir obuolmušių arklių. Reti kaštanai, labai reti derešai, o šampaninės ar dėmėtos spalvos vietinio arklio vargiai surasi.