Murakozas – vidutinio dydžio sunkusis arklys iš Vengrijos. Ši veislė nesena; tik XX a. pradžioje Murakozai pradėti veisti fermose prie Muros upės. Veislės pamatu tapo vietinės vengriškos kumelės ir Ardėnų, Peršeronų, Norikų ir vietiniai Vengrijos eržilai. Antrojo Pasaulinio karo metu arklių labai sumažėjo, todėl buvo įlieta dar ir Ardėnų kraujo.
Murakozai tarpukariu buvo ypač populiarūs tarp ūkininkų.
Dabar yra du šios veislės arklių tipai: sunkesnis, tinkamas darbui, ir lengvesnis, tinkamas tiek jojimui, tiek lengvam darbui. Jų kompaktiškas, bet tvirtas sudėjimas ir gera konstitucija puikiai pasitarnauja tiek darbui, tiek jojimui.
Murakozo galva didelė, su įgaubtu profiliu. Kaklas trumpas ir raumeningas, gogas žemas ir platus. Nugara trumpa, pečiai labai stiprūs ir nuožulnūs, krūtinė gili ir plati. Kojos trumpos, bet stiprios, su gera kaulų ir raumenų struktūra.
Murakozai nereikalauja daug maisto. Arkliai subręsta anksti, ir gali būti naudojami darbui anksčiau nei kitų veislių arkliai.