Iš tiesų tarpanas nėra arklio veislė, o laukinio arklio porūšis, išnykęs XIX amžiuje.

Pirmą kartą tarpanas aprašytas Johann Friedrich Gmelin 1774 metais. Yra žinomi du porūšiai: miškų ir stepių. Miškinis tarpanas iki XVII a. gyveno ir Lietuvos miškuose (Teigiama, jog 1414 m. į Lietuvą atvykęs Flandrijos keliautojas Žilberas de Lanua, apžiūrėjęs Trakuose Vytauto Didžiojo žirgyną, ten matė tarpanų. 1529 m. ir 1588 m. Lietuvos Statutai numato baudas už tarpanų medžiojimą).

Stepių tarpanas gyvavo ilgiausiai. Paskutinis individas mirė nelaisvėje Ukrainoje, Askanija Novoje 1879 metais. Lenkų ūkininkai dažnai kryžmindavo tarpanus su savo naminiais arkliais—taip atsirado Lenkijos veislė Konik (arkliukas). Ir dabar Konik ir Sorajos poniai yra naudojami atkurti išnykusią tarpano « veislę ». Pirmasis atkurtasis tarpanas gimė 1933 metais Vokietijoje.
Tarpanai išnyko dėl intesnyvaus medžiojimo bei kryžminimo – vietiniai ūkininkai gaudydavo laukinius arklius ir kergdavo su naminiais. Kartais naminių arklių įsimaišydavo į bandas. Paskutiniai išlikę tarpanai galėjo būti ir mišrūnai ar tiesiog sulaukėję naminiai arkliai, todėl tiksliai nustatyti išnykimo datą yra sunku. 1814 metais tarpanas pastebėtas Kioninsberge, Lietuvos teritorijoje. Galimas daiktas, kad paskutinis laisvas tarpanas krito 1879 metais Ukrainoje – tai buvo kumelė, patekusi į medžiotojų spastus. Tiesa, gyvūnai nelaisvėje išliko ilgiau.
Nuotraukoje – 1866 metais Maskvos zoologijos sodui sugautas tarpanas. Iš nuotraukos spėjama, kad jis buvo pelėkos spalvos, su visomis primityviomis žymėmis. Taipogi spėliojama, ar jis buvo grynaveislis – kadangi karčiai stovi ne stati, o gula. Uodega pakirpta šeimininkų. Šis eržilas krito sulaukęs 21 metų.