Šetlando ponis – turbūt seniausia veislė Didžiojoje Britanijoje, o dabar tai kone populiariausia ponių veislė visame pasaulyje. Šetlando ponių tėvynė, Šetlando salos, pasižymi atšiauriu klimatu, todėl poniai yra puikiai prisitaikę prie įvairių klimato sąlygų.
Salos gyventojai ponius naudodavo kaip nešulinius gyvulius, poniai traukdavo vežimus ir padėdavo įdirbti žemę. Kada apie 1800 metus ėmė smarkiai plėstis anglių gavybos industrija, šie poniai dideliais skaičiais importuoti į Britaniją ir buvo naudojami kaip šachtų poniai. Dauguma šių ponių ir gimė, ir mirė šachtose – taigi kai kurie, galima sakyti, niekada nematė dienos šviesos. Daug ponių buvo eksportuota ir į Amerikos anglių gavybos šachtas. Pagal savo ūgį jie yra stipriausi iš visų veislių arklių.

Dabar Šetlandai auginami ne tik dėl malonumo, bet dalyvauja įvairiose varžybose: kinkinių, svorio traukimo, jojimo. Dėl patrauklių savybių ir gebėjimo prisitaikyti prie labai įvairios aplinkos Šetlando poniai eksportuojami į visą pasaulį.

Egzistuoja keli tipai:

• Angliškojo tipo Šetlando poniai. Jų kojos yra trumpos ir raumeningos. Karčiai stiprūs ir tankūs, kailio spalva varijuoja sezoniškai (žieminis kailis paprastai šviesesnis).
• Amerikietiškojo tipo Šetlando poniai yra lengvesni ir dailesni už angliškuosius.
• Išveista ir miniatiūrinė Šetlando ponio atmaina, turinti panašias charakteristikas.
• Vokiečių Classic Poniai – tai Šetlando ponių atmaina, kuri pasižymi sportiškesniu ir lengvesniu sudėjimu. Dažnai šie poniai turi šviesius, baltus karčius.