Šiandien geriausiai žinomos sunkiųjų arklių veislės buvo išvestos kaip karo žirgai. Vis dėlto, kol didieji titanai konfliktavo mūšių laukuose, rytų Anglijos ūkininkai vedė savo darbinių žirgų veislę. Daugiau ar mažiau izoliuoti žemdirbiai kūrė veislę, kuri atitiktų jų poreikius: tvirtą, atsparų, ilgaamžį, vislų arklį. Ūkininkams arklys buvo didelis turtas, pagrindinė priemonė įdirbti žemę, todėl jie retai ryždavosi parduoti savo maitintoją. Tai leido šiai veislei likti grynai ir menkai tepasikeitusiai ilgą laiką. Tai viena seniausių veislių, raštuose minėta jau 1506 metais.

Sufolko arklys turi stiprų lenktą kaklą, tiesius pečius, trumpą nugarą, aukštai išaugusią uodegą. Dėl arklio stambumo kojos atrodo trumpos. Šių arklių charakteris puikus, jie noriai ir iš širdies dirba.