XIXa. pab, kai Amerikos ristūnai lenktynėse pradėjo konkuruoti su Orlovo ristūnais, Rusijos selekcininkai ėmė tobulinti šią veislę: kryžmino geriausias Orlovo veislės kumeles su Amerikos ristūnais ir veisė gautus mišrūnus. Veislė patvirtinta 1949m.
Rusų ristūnai yra lengvesnio kūno sudėjimo, trumpesnio liemens, gilesnės krūtinės, turi geriau išvystytą gogą ir sausesnę konstituciją negu Orlovo ristūnai. Kojos stiprios, su aiškiai matomomis sausgyslėmis, bet dažnai įlinkusios į vidų, todėl arklys judėdamas jas stato į išorę. Nors toks kojų statymas laikomas defektu, tai ristūnui padeda lengviau ilginti žingsnį – o tai jau privalumas lenktynėse. Jie lengvai mokomi, greitai bręsta, bet yra reiklūs šėrimo požiūriu. Nors rusų ristūnai yra greitesni už Orlovo, jiems trūksta rafinuotumo ir kokybės; jie turi sudėjimo defektų.