Iki XVIIa. Oldenburgo (Vokietija) rajono arkliai buvo maži ir paprasti, bet pakankamai stiprūs nudirbti visus sunkius ūkio darbus. Šitie arkliukai ir tapo tame regione veistų veislių(Oldenburgo, Holšteino, Groningeno) pradininkais. Oldenburgų gyslomis teka ir Ispanų, Neapolio, Barbų, Anglų grynakraujų ir Hanoverio žirgų kraujas.

Ankstyvieji Oldenburgai garsėjo savo nuostabiu sudėjimu, charakteriu, jėga ir juodu lyg anglis kailiu.
 Praeito amžiaus pradžioje, labai sumažėjus kinkomojo arklio poreikiui, buvo įlieta dar anglų grynakraujų ir Normandų žirgų kraujo. Taip Oldenburgas tapo puikiu jojamuoju žirgu.

O pačioje veislės kūrimosi pradžioje grafas Johanas XVI von Oldenburgas (1573 – 1603) ėmėsi žirgininkystės, ketindamas išvesti gera karo žirgų veislę, kuri būtų dovana svarbiems valdovams ar nusipelniusiems žmonėms. Jis kryžmino įvairius aukščiau minėtų veislių žirgus su savo Fryzais. Grafas Antonas Guntheris von Oldenburgas (1603 – 1667) keliavo po visą Europą ir rinko gražiausius žirgus, kurios gabeno į savo arklides. Greitai, jau XVII a, Oldenburgai tapo labai paklausia veisle Europoje, kaip jojamieji ir kinkomieji žirgai. XIX a. Buvo įlieta dar ir anglų grynakraujų žirgų kraujo.
1820-1897m. įvyko trys svarbūs įvykiai, nulėmę šios veislės pasisekimą: veisimo programoje ėmė dalyvauti tik eržilai, atitikę griežtus valstybės standartus, imta vesti Oldenburgo žirgų kilmės knyga, žirgai imti ženklinti ir atsirado dvi veisimo bendrijos.
Nuo 1930m, ėmus plisti automobiliams, karietos žirgų paklausa sumažėjo ir Oldenburgams įliejus dar anglų grynakraujų kraujo, jie imti naudoti kaip jojamieji arkliai.
 Šiandien jie populiarūs ir skina laurus konkūre ir išjodinėjime.

Žymūs veislės atstovai

Furioso II(1965-1986) – vienas įtakingiausių žirgų sporto istorijoje. Jo palikuonys skynė daugybę prizų įvairiose konkūro varybose bei Olimpinėse žaidynėse.