Eržilas Nonijus, Normanų kumelės ir Anglų grynakraujo palikuonis, gimė 1810m. Normandijoje. Dar būdamas kumeliuku, jis buvo laikomas bjauriu. Tais laikais buvo populiarūs ispaniško tipo žirgai: Neapolio, lusitanų ir andalūzų veislių. Nonijus, palyginti su jais, buvo visiškai neišraiškingas. Jis jokio ypatingo dėmesio nesusilaukė iki tol, kol jo kumeliukai ėmė pasižymėti nepaprasta ištverme ir jėga. Vėliau jis buvo kergiamas net su geriausio kraujo Ispanų-Neapolio kumelėmis.
Lobkowitzo princas, tuo meto žirgyno galva, pabrėžė, kad būtina suvienodinti šios naujos arklio veislės tipą, dėl to Nonijaus palikuonys imti veisti tarpusavyje.
1865m. gerinant veislę buvo įlieta dar arabų ir anglų grynakraujų kraujo.
Šios veislės arkliai yra gan sunkaus sudėjimo, bet proporcingi ir pasižymi kumpu galvos profiliu. Būdingas aukšto statymo kaklas, plati ir raumeninga nugara, o krūtinė plati, bet negili. Kanopos ir sąnariai dideli, kojos sausos.
Nonijaus žirgai pasižymi universalumu – jie gali dirbti ir po balnu, ir kinkinyje. Tai ramūs, švelnūs ir noriai dirbantys arkliai. Vis dėlto, Nonijus mažiau tinkamas tokiam sportui kaip išjodinėjimas ar konkūras.