XIXa. pradžioje, naujiems atsikėlėliams įsikūrus JAV, Misurio, Tenesio ir Kentuckio vietovėse, reikėjo arklio, kuriuo būtų galima joti kalnuotomis ir miškingomis vietovėmis. Fermeriai, kryžmindami Amerikos ristūnus, Tenesio jojamuosius žirgus, Morganus, anglų grynakraujus ir arabus, išvedė naują arklio veislę. Veislei buvo atrenkami tik greičiausi arkliai. Kolonistai juos naudojo galvijų bandoms ganyti, žirgais jodinėdavo šerifai ir vietiniai gydytojai. XXa. pradžioje, įsibėgėjant pramoninei revoliucijai, Misurio fokstroteriai išliko, nes jie buvo vis dar nepakeičiami rančose.
1948m. suformuota veislės asociacija.
Ši veislė žinoma dėl savo unikalaus aliūro, vadinamo fokstrotu. Žirgui judant šiuo aliūru susidaro įspūdis, kad jo priekinės kojos žingsniuoja, o galinės – risčiuoja. Kadangi šis aliūras keturtaktis, joti juo patogu. Misurio fokstroteris, bėgdamas fokstrotu, gali išvystyti net 20-30km per valandą greitį.
Šios veislės žirgai taip pat pasižymi išverme ir gera sveikata. Gerai sudėtas Misurio fokstroteris turi aukštai įstaytą kaklą, nuolaidžius pečius, trumpą nugarą su apvaliu pasturgaliu, gilią krūtinę. Kojos turėtų būti raumeningos ir stiprios. Bendras įvaizdis – tai stiprus, lieknas žirgas.