Latvių arklių veislė formavosi nuo XX a. pr. iki 1952 metų, kryžminant vietinius arklius su vakarų Europos kinkomaisiais ir jojamaisiais arkliais. Daugiausia įtakos šiai veislei turėjo Oldenburgo, Hanoverio, Holšteino veislės žirgai. Buvo suformuoti trys tipai: du kinkomojo ir vienas jojamojo arklio. Iki 1960 pirmenybė buvo teikiama kinkomajam tipui. Vėliau, kai Latvijoje pradėjo smarkiai plėtotis jojimo sportas, išpopuliarėjo modernus Latvių jojamojo arklio tipas, į kurį buvo dar įlieta anglų grynakraujų ir Hanoverių arklių kraujo. Jojamojo arklio tipas tinka ir kinkymui, bet neturi tokios traukiamosios jėgos, kaip jo pirmtakai. Modernusis Latvijos žirgas yra puiki jojamojo ir darbo arklio bruožų kombinacija, tarpinė grandis tarp kinkomųjų ir jojamųjų arklių.
Latvių kinkomieji yra proporcingi, aukšti ir raumeningi arkliai. Raumenys gerai išvystyti, kaulai tvirti, krūtinė plati, gogas aukštas ir ilgas. Kojos su puikiai išvystytais sąnariais ir stipriomis kulkšnimis. Defektai: trumpos čiurnos ir kulkšnys. Šie žirgai rodo puikius rezultatus tiek kinkiniuose, tiek po balnu.