Frederiksborgas – seniausia Danijos arklių veislė, išvesta karališkame Frederiksborgo žirgyne. XVII a. Frederiksborgai buvo viena populiariausių arklių veislių pasaulyje. Tai – puikūs arkliai jojimo mokykloms ir kinkiniams, taip pat naudoti ir kitų veislių gerinimui.
Buvo skiriami du veislės tipai – jojamasis ir kinkomasis.
Dėl veislės populiarumo daugybė arklių buvo eksportuojama į kitas šalis. Dėl šios priežasties Danijoje frederiksborgų liko labai mažai, veislė ėmė nykti, ir 1839m. žirgynas buvo uždarytas. Nedidelis veislinių žirgų skaičius išliko tik individualių veisėjų dėka.
1939m. buvo įlieta fryzų ir oldenburgų kraujo, o vėliau ir anglų grynakraujų ir arabų. Ir šiandien šių žirgų yra nedaug.
Frederiksborgas sudaro stipraus, gražaus arklio įspūdį. Šie arkliai visada kaštoniniai, nors uodega ir karčiai gali būti kiek šviesesni. Leidžiamos baltos žymės ant kojų ir snukio. Galva proporcinga, su tiesiu arba kiek kumpu profiliu, gyvomis akimis ir stačiomis ausimis. Kaklas vidutinio ilgio, proporcingas, kiek lenktas ir raumeningas. Gogas išsivystęs, platus ir taipogi raumeningas. Nugara trumpa ir tiesi, kryžius apvalus ir platus, krūtinė plati ir gili, pečiai nuožulnūs. Kojos raumeningos su stipriais ir plačiais sąnariais ir aiškiai matomomis sausgyslėmis. Kanopos nedidelės ir kietos.