Jau XIV amžiaus pradžioje laukiniai Diulmeno poniai veisėsi miškuose netoli Diulmeno miestelio Vokietijoje. Manoma, kad šios veislės arkliai išsivystė iš primityviųjų arklių – tai patvirtina jų sudėjimas ir dažna pelėka spalva.
Šie poniai gyveno laisvėje iki XIX a, iki kol jų gimtoji Vestfalijos žemė buvo išpirkta privačių asmenų ir padalyta, tad mažėjo jiems gyventi tinkamų vietų. Šiandien yra likusi tik viena laukinė Diulmeno ponių banda, globojama Krojaus hercogo.
Poniai bandoje išgyvena savarankiškai; jie patys ieškosi pastogės, maisto, kovoja su ligomis. Tai padeda išlikti tik sveikiausiems ir stipriausiems individams. Vieną kartą per metus žirgai suvaromi ir peržiūrimi. Kumelės paleidžiamos atgal į laisvę, o eržiliukai parduodami aukcione.
Diulmeno poniai atrodo gan primityvūs ir grubios konstitucijos. Silpnoji vieta – galinės kojos.