1970-aisiais buvo pastebėta, kad grynakraujai fryzų arkliai, besivaržantys kinkinių varžybose, prarado dalį savo ištvermės, tad Nyderlandų veisėjas Jurgen Hillner juos ėmė kryžminti su arabų žirgais, pasižyminčiais puikiomis darbinėmis savybėmis. Tai sulaukė daug pasipriešinimo iš grynakraujų Fryzų veisėjų bendruomenės, kuri bandė visaip sukliudyti šį veisimo eksperimentą.Nepaisant visų sunkumų, 2000aisiais buvo įkurta Europos Arabo-Fryzų veislės knyga, ir šiandien šie žirgai pripažįstami kaip atskira veislė.

Paprastai Arabo-Fryzai turi apie 10 – 20 % arabiško kraujo. Jie labai panašūs į fryzus, tačiau turi mažesnę ir rafinuotesnę galvą, plonesnes galūnes ir mažesnes kanopas. Šie žirgai atrenkami ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal sportines savybes. Pagrindinis tikslas yra išvesti gerą, lankstų sportinį žirgą, pasižymintį mažiau impozantiškais, tačiau ekonomiškesniais aliūrais. Arabo-Fryzai pateisina savo vardą – gan daug šios veislės žirgų varžosi aukšto lygio kinkinių varžybose.