Arabų arklių veislė yra viena iš seniausių žinomų arklių veislių. Ji formavosi IV-VII mūsų eros amžiuje Arabijos pusiasalio stepėse ir dykumose. Veislei atsirasti turėjo įtakos Vidurinės ir mažosios Azijos, Viduržemio jūros, Afrikos pakrantėse auginami arkliai. Ilgais amžiais šie arkliai gyveno dykumose kartu su beduinais. Nusipelniusios karo kumelės gyvendavo toje pačioje palapinėje kaip ir žmonės, tarp vaikų. Arabai savo arklius veisimui atrinkdavo su ypatingu kruopštumu ir saugodavo juos kaip savo akį. Yra žinomi penki arabų žirgų tipai, vadinami Al Khamsa(liet. „penki“, nuo penkių mylimiausių pranašo Mahometo žirgų) – „siglavi”, „obejan”, „chadbon”, „maanegi” ir „kocheilan”. Manoma, kad tai penkių galingiausių beduinų genčių pavadinimai. Labiausiai buvo vertinami „kocheilan” tipo žirgai, nes jie buvo stambiausi, stipriausi ir ištvermingiausi. Šio tipo žirgai yra širmi – anksti pražilę. Kadangi plaukai balti, akys atrodo lyg apvedžiotos juodu tušu. „Kocheilan” arabai vadino ir juodus miltelius akims dažyti. Labiausiai nemėgti juodi žirgai, manyta, kad jie užtraukia nelaimes.

Arabų arkliai yra nedidelio ūgio, gražaus, proporcingo sudėjimo, lengvų, grakščių judesių, eiklūs. Galva nedidelė, su įgaubtu profiliu, palyginti plati krūtinė, lenktas (gulbiškas) kaklas, vidutinio ilgumo, aukštai iškelta uodega. Kojos grakščios, bet gali būti šios veislės silpnoji vieta. Gogas vidutiniškai išvystytas, nugara trumpa, tiesi, stipri, juosmuo trumpas, strėnos ilgos, apvalios, galūnės stiprios su gerai išvystytais sąnariais ir sausgyslėmis, kanopos nedidelės, stiprios, taisyklingos formos. Arabų žirgai yra karštakraujai, prieraišūs, ištikimi. Ypač pasižymi ištverme ir yra protingi, pagarsėję atkakliu būdu.