Žirgo valymas – svarbi jo priežiūros dalis. Gerai, jei žirgas valomas reguliariai, o geriausiai – kasdien, prieš ir po darbo.
Kodėl svarbu, kad jūsų žirgo kailis būtų švarus? Visų pirma, jeigu kailis purvinas, balnas ir pavarža gali pritrinti žaizdas, o valymas ne tik pašalina šią problemą, bet ir ženkliai sumažina įvairių odos ligų galimybes. Be to, daug maloniau joti švariu žirgu. Valymas svarbus ne tik dėl higienos ir grožio. Jis taipogi stiprina ryšį su jūsų žirgu. Taipogi valydami galite nesunkiai atrasti, jei žirgas kur nors susižeidęs ar jam skauda, jis turi temperatūros ar dėl ko nors nusiminęs.
Arklį rekomenduojama valyti ne garde, o lauke, jei tai įmanoma. Nešvarumai ir plaukai pasklidę garde gali būti viena plaučių ligų (LOPL) priežasčių. Geriausia jį prisirišti, kad nereiktų laikyti – tai palengvins darbą ir sumažins traumų tikimybę.

Kailio valymas

Kailio valymas yra viena esminių žirgo priežiūros procedūrų. Jis ne tik išvalo visus nešvarumus, bet ir pagerina kraujo cirkuliaciją. Netgi kai žirgas atrodo švarus, visada reikėtų prieš balnojant bent jau perbraukti kailį šepečiu. Pradėti valyti reikia nuo galvos, plaukų augimo kryptimi.
Pirmiausia su kietu šepečiu nuvalomas, pakeliamas purvas ir nešvarumai, iškritę plaukai ir stimuliuojama oda. Atsargiai juo valykite visą žirgo kūną sukamaisiais judesiais, išskyrus galvą ir kojas. Ypač atidžiai patikrinkite tas vietas, kur dedamas balnas.
Po to su minkštu šepečiu nuvaloma tai, ką paliko kietas šepetys. Juo galite pašalinti ir nešvarumus nuo kojų ar snukio. Atsargiai elkitės, kad neužgautumėte žirgo akių, valykite plaukų augimo kryptimi. Valymas su minkštu šepečiu suteikia plaukui minkštumo, spindėjimo. Ilgai valoma žirgo oda geriau kvėpuoja, nes nebelieka dulkių, kas užkemša poras. Kartais naudojami dviejų minkštumų šepečiai – tada pirmuoju valomas tik žirgo kūnas, o antruoju – ir galva bei kojos. Žirgai, turintys jautrią odą, gali būti valomi tik minkštu šepečiu.
Galų gale, su rankšluostėliu galima nuvalyti likusias dulkeles nuo kailio, o po jojimo – ir prakaitą.
Egzistuoja ir specialūs šepečiai, skirti valyti žirgui šėrimosi laikotarpiu – jie išpeša žieminius plaukus. Vis dėlto, per dažnas jų naudojimas gali erzinti odą ir sekinti kailį, o šepečiai, naudojami galvijams ir avims, arkliams taipogi visiškai netinka.
Nedidelės kempinėlės naudojamos nuvalyti arklio nosiai, akims bei kojoms. Jos daug švelnesnės už bet kurį šepetį.

Kanopų valymas

Kanopų priežiūra užima labai svarbią dalį žirgo valymo procese. Neprižiūrėtos kanopos gali sukelti daugelį ligų ir raišumą. Kas maždaug penkias savaites kanopos privalo būti apdrožtos ar/ir perkaustytos. Kasdienė priežiūra kiek paprastesnė.
Kanopų krapštukas naudojamas išvalyti visus nešvarumus, mėšlą bei įstrigusius akmenukus. Tai padės išvengti varlės puvinio ar raišumo dėl nubrozdinimų nuo akmenukų. Žiemą taipogi iš kanopų išvalomas sniegas, kadangi jis kaupiasi ir formuoja „sniego rutulius“ ant kanopos pado. Švariose kanopose taipogi lengviau pastebėti sužeidimus.
Norėdami valyti kairę kanopą, atsistokite prie kairės kojos nugara į snukį. Braukite ranką per kairę koją žemyn link čiurnos, ir tada sakykite „op“, arba „koją“. Kai kurie arkliai mokomi pakelti koją timptelėjus kojos šepetuką arba ją suspaudus. Su kanopų krapštuku išvalykite visus nešvarumus. Kanopos varlė yra jautri, todėl valykite atsargiai, kad nepažeistumėte. Išvalę kanopą, apžiūrėkite ar ji sveika, ar nėra pamušimų. Atkreipkite dėmesį į bet kokius kanopų įskilimus, ir pasikonsultuokite su žirgo kalviu ką reikia daryti. Išvalę kanopą, švelniai nuleiskite ją ant žemės ir valykite kitas.
Kanopų tepalas maitina kanopos ragą, neleidžia jam išsausėti ir saugo nuo skilimų. Taipogi naudojamas lakas suteikia kanopoms žvilgesį ir gražią išvaizdą. Paprastai bespalvis arba juodas, jis gaminamas vaško arba emaliuoto nagų lako pagrindu.

Maudymas

Arklys gali būti maudomas su laistymui skirta žarna arba kempine ir kibiru. Kai kur žirgynuose egzistuoja specialios maudyklės ir soliariumai žirgams.
Paprastai arklio maudyti dažnai nereikia, ir kai kurie arkliai sėkmingai pragyvena visą savo gyvenimą be maudynių, tačiau maudymas turi savų pranašumų. Kartais tai puikus atvėsinimo būdas po darbo, o prieš varžybas – garantas, kad žirgas atrodys nepriekaištingai.
Arkliai turi būti pratinami prie prausimo, nes paprastai šaltas vanduo gyvūną gąsdina. Pradėkite nuo kojų, leiskite jam apsiprasti. Prausdami kūną pasistenkite, kad vanduo nesitaškytų ant galvos. Galite naudoti šampūną ar kondicionierių, tik gerai jš išskalaukite. Tiesa, per dažnas prausimas su šampūnu gali išsausinti plauką, tad nepatartina maudyti arklio dažniau nei kartą per savaitę. Gerai išvalytas arklys gali būti laikomas su specialia gūnia, kuri neleis jam iš naujo išsitepti.

Karčiai ir uodega

Karčiai ir uodega valomi su karčių šukomis. Pradėkite nuo apačios, praskirdami plaukus į atskiras storesnes sruogas, kol iššukuosite kiekvieną atskirai ir galėsite išvien šukuoti viską. Šukuodami uodegą, stovėkite prie galinių kojų, ne už jų. taip išvegsite spyrio. Naudodami specialias priemones, kurios minkština plauką, pagelbėsite ir sau ir žirgui, nes plaukai bus lengviau iššukuojami. Jeigu karčiai nevaldomi ir labai stori, su specialiomis pešiojimo šukomis juos galima paploninti išpešiojant.
Egzistuoja įvairūs žirgų karčių kirpimo stiliai, nuo ilgų natūralių karčių iki visiško jų nuskutimo. Tai priklauso nuo veislės, reikalavimų ar paprasčiausiai to, kas labiausiai tinka individualiam žirgui. Karčiai gali padėti paslėpti ar išryškinti kaklą. Turėtina omeny ir tai, kad visiškas karčių nuskutimas atima žirgui galimybę gintis nuo musių, tad verta pagalvoti ir apie kitokias apsaugos formas. Dažniausiai šalinamas tik gabalėlis karčių už ausų, kur eina kamanų dirželis. Taip plaukai netrukdo kamanojant žirgą.
Karčiai, kad atrodytų tvarkingai varžybų metu, dažnai būna supinami.

Taipogi dažnai šalinami ir kiti plaukai – pavyzdžiui, šepetukai nuo kojų, ypač jojamiesiems arkliams. Tai ne tik „pataurina“ jų išvaizdą, bet ir padeda išvengti gruodo bei kitų ligų. Dėl estetinių priežasčių kartais kerpami plaukai po smakru, ausyse ar net nuskutamas visas snukis, tačiau šios praktikos kiek diskutuotinos, kadangi atima žirgo natūralią apsaugą nuo vabzdžių.