Šie žirgai yra kilę iš ispanų arklių, atkeliavusių kartu su konkistadorais į Ameriką XVI amžiuje.
Ispaniškas mustangas dažnai maišomas su Amerikietišku mustangu, bet skiriasi nuo jo praeitimi ir savo išvaizda. Tai tiesioginis ispanų arklių palikuonis. Kolumbui atradus Ameriką, kiekvienas laivas plaukęs į Naująjį Pasaulį gabenosi su savimi įvairių gyvulių, tarp jų ir arklių. Įvairios veisimo fermos, įkurtos Karibuose ir Meksikoje, buvo vadovaujamos jėzuitų vienuolių.
Apačių indėnai, nepaklusę ispanams ir nepriėmę krikščionių tikėjimo dažnai plėšdavo ir siaubdavo europiečių fermas, vogdavo gyvulius. Apačiai tapo pagrindine arklių paplitimo po Amerika priežastimi – jie keisdavosi ir parduodavo juos kitoms indėnų gentims. Bėgant metams, daug arklių ištrūko į laisvę ir laisvai klajojo vakarinėmis žemėmis.
Tūkstančiai Ispaniškų mustangų buvo naudojama karvėms ganyti ir šimtai tapo JAV kavalerijos žirgais. To imtasi kovojant su indėnais, raitais Ispaniškais mustangais, nes amerikietiški kavalerijos žirgai negalėjo prilygti jiems nesvetingose Amerikos plynėse ir kalnuose.
Ispaniškas mustangas – dailus arklys. Nugara trumpa, pasturgalis apvalus, uodega išaugusi žemai. Klasikinė ispaniško žirgo tipo galva su išgaubti profiliu. Ausys nedidelės, kaklas riestas. Krūtinė siaura, bet gili. Ispaniško mustango žingsnis platus, patogus, dažnai šie žirgai būna eidininkai.
Tai atsparūs ligoms ir sužeidimams, stiprių kojų, turintys puikų balansą žirgai.
Nors tikrasis amerikietiškas mustangas kilo iš šių Ispaniškų mustangų, ne visi šiuolaikiniai sulaukėję Amerikos arkliai yra jų palikuonys – kai kuriose vietovėse skirtingų arklių kryžminimasis buvo labai intensyvus.