Žymėmis vadinamos įgimtos dėmės ir juostos, kurios būna įvairaus dydžio ir formos ant arklio galvos, galūnių ir liemens. Jos būna baltos arba tamsios spalvos – tamsesnės negu pagrindinė arklio spalva. Paprastai jos nurodomos arklio pase, nes nesikeičia visą gyvenimą, ir gali padėti identifikuoti gyvulį.

Snukio žymės

Kojų žymės

Pusvainikis, apynagė – balta žymė palei kanopos kraštą.
Vainikas arba balta čiurna – balto plauko žymė nuo kanopos iki čiurnos.
Puskojinė – balta žymė, besitesianti per pusę kojos apatinės dalies.
Kojinė, arba balta koja, tęsiasi nuo kanopos iki kelio.

Kitos žymės

Nenatūralios žymės

Įdagai naudojami pažymėti tam tikrus individus – arba pagal veislę(pavyzdžiui, trakėnai, hanoveriai, Dartmūro poniai turi specifinius įdagus) arba pagal savininką. Įdagas padaromas lauže arba specialiame kaitintuve įkaitintu metaliniu ženklu. Jis išdegina odą, ir ten nebeauga plaukai.
Humaniškesnis būdas žymėti gyvulius – šaldant sausu ledu ar skystu azotu. Azotas pakeičia plauko pigmentą gaminančias dalis, ir žymėjimo vietoje atauga balti plaukai. Žymėjimo vietoje nuskutami plaukai, ir atšaldytas „įdagas“ priglaudžiamas prie odos. Jis laikomas priklausomai nuo kailio spalvos: tamsiems arkliams trumpiausiai, o šviesiems ilgiausiai. Deja, toks žymėjimas yra brangesnis ir mažiau nuspėjamas, sunku jį įžiūrėti, kai plaukas ilgas(žiemos metu).
Arkliai dažnai gali būti identifikuoti ir iš kitokių žymių, likusių nuo traumų ir sužeidimų: derešų arklių plaukas sužalojimo vietoje atauga tamsesnis, be baltų plaukų priemaišų, taip pat visiems arkliams nuo balno, pakinktų pritrynimo ar kitokių sužalojimų vietoje atauga balti plaukai.