Pirmosios didelės konkūro varžybos buvo surengtos Anglijoje, Olimpijoje, 1907 metais. Dauguma dalyvių buvo kariškiai. Per šias varžybas buvo įsitikinta, kad nėra formalių, vieningų taisyklių. Teisėjai skyrė taškus atsižvelgdami tik į savo nuomonę: kai kurie vertino pagal kliūties sunkumą, kiti—pagal stilių. Iki 1907 metų nebuvo baudos taškų už atsisakymą šokti ir varžybų dalyvis kartais buvo paprašomas tyčia numesti kliūtį, kad žiūrovams būtų įdomiau stebėti. Taipogi ir pirmieji maršrutai buvo pastatyti stokojant fantazijos; dauguma susidėdavo tik iš paprastų kliūčių ir vandens kliūties.

1925 metais buvo suformuota Britų Konkūro Asociacija, panašią asociaciją suformavo ir Amerika. Taip konkūras tapo reglamentuotu sportu.

1912 metais konkūras buvo įtrauktas ir į Olimpines žaidynes.

Bendrieji konkūro nuostatai

Konkūro aikštė – tai įvairiausių kliūčių kursas, kurį žirgas ir raitelis turi įveikti be klaidų per tam tikrą laiką. Varžybų taisyklės gali keistis, priklausomai nuo jų lygio, sumanytojų ir tipo. Baudos skiriamos už laiko viršijimą ir įvairius prasižengimus, pavyzdžiui:

• Laiko – skiriama baudos taškų, jei raitelis su žirgu aikštėje užtruko ilgiau nei leidžiama. Paprastai už vieną sugaištą sekundę skiriamas vienas arba 0,25 baudos taškų.
• Šuolio – jei numetama kartis ar žirgas atsisako šokti. Numetus kartį baudos taškai skiriami tik tada, kai tai įtakoja šuolio aukštį. Pavyzdžiui, už apatinės ar vidurinės karties numetimą nebaudžiama. Už numestą kartį – 4 baudos taškai. Taip pat baudos taškai gaunami, jei šokdamas per vandens kliūtį žirgas paliečia vandenį ar liniją. Žirgui atsisakius šokti, baudžiama 4 baudos taškais, o po trijų(arba dviejų, priklausomai nuo varžybų) tokių atsisakymų duetas diskvalifikuojamas.
• Atsisakymo šokti, suniokojant inventorių(kartis, klombas ir pan.) baudžiamas keturiais baudos taškais ir papildoma nuobauda už laiką, kuris gaištamas tvarkant sugadintą ar išmėtytą inventorių.

Diskvalifikacija – duetas diksvalifikuojamas, kai žirgas du/tris kartus atsisako šokti per kliūtį(arba atsisakinėja daugiau nei 45s), nukrenta, kai duetas praleidžia kliūtį ar juda ne ta kryptimi; kai trasoje padeda kas nors iš pašalinių.

Dueto sėkmė varžybose priklauso nuo baudų skaičiaus; mažiausiai surinkęs laimi varžybas. Žirgai ir raiteliai, surinkė vienodą taškų skaičių, kartoja trumpesnį kursą su aukštesnėmis kliūtimis, kartais sprendžiama ir pagal trasos įveikimo laiką. Daugumoje varžybų raiteliams leidžiama apeiti ir apžiūrėti kursą, susiplanuoti jojimo strategiją. Kartais kai kurios kliūtys išimamos ir įdedamos tik prasidėjus varžyboms. Aikštės apėjimas raiteliui padeda susiplanuoti savo veiksmų seką jojant: kiek šuolių tarp kliūčių, kiek ir kaip pasisukti į kliūtį. Kuo varžybos profesionalesnės, tuo kursas techniškesnis: skiriasi ne tik kliūčių aukštis ir plotis, bet ir staigesni posūkiai ir neįprasto ilgio distancijos tarp kliūčių. Kartais žirgui tenka per kliūtį šokti ne tiesiai, bet tam tikru kampu.

Konkūro varžybų tipai

• Grand Prix – aukščiausias varžybų lygis. Taisyklės visada būna nustatytos FEI (Nacionalinės žirgų sporto federacijos); trasą sudaro 10-16 kliūčių iki 2 metrų. Grand Prix priklauso ir Olimpinių žaidynių žirginio sporto rungtys.
• Šuolio galingumo – kliūtys čia būna aukštesnės, ir virš 2 metrų. Svarbiausias kriterijus – kliūčių įveikimas.
• Six-bar – šokama per šešias kliūtis, sustatytas vienoje eilėje. Daugumoje varžybų kliūtys būna pastatomos lygiais atstumais, aukščio atžvilgiu didėjančia tvarka. Už karties numetimą skiriami baudos taškai arba diskvalifikacija. Raiteliai, sušokę lygia taškų suma, kartoja kursą, tik su aukštesnėmis kliūtimis, kol išaiškinamas nugalėtojas.
• Maiden (Naujokų varžybos) – varžybos žirgams, laimėjusiems vienas, tris ar šešias varžybas (iki šešių varžybų). Kliūtys paprastai žemesnės ir laiko duodama daugiau.
• Lenktynių kursas, arba dvigubas slalomas – dvejose aikštėse pastatomi du identiški kursai, kuriuose vienu metu varžosi du duetai.
• Touch class – įprastos konkūrų varžybos, išskyrus tai, jog duetas 4 baudos taškais baudžiamas ne už kliūties nuvertimą, bet vien už kliudymą.

Kliūčių tipai

Vertikalė – paprasta kliūtis, sudaryta iš kelių vertikalių karčių viena virš kitos

Okseris(Oxer) – dvi vertikalės viena prie kitos, idant šuolis būtų platesnis. Galimos variacijos; pirma kliūtis aukštesnė ar žemesnė už kitą, arba abi lygios. Švediškas okseris: vertikalių kartys sudėtos nuožulniai, žiūrint iš priekio atrodo, jog jos kryžiuojasi.

Triple bar („laipteliai“) – kliūtis iš kelių karčių, viena už kitą aukštesnių ir nutolusių viena nuo kitos

Sukryžiuotos kartys, kryžiukas – dvi sukryžiuotos kartys, kurių vienas galas guli ant žemės. Dažniausiai naudojama pradedančiųjų varžybose ir mokymams – padeda arkliui lengviau surasti kliūties vidurį.

Siena – atrodo kaip plytų sienelė. ‚Plytos“ padarytos iš lengvos medžiagos, todėl jas nesunku numušti.

„Šerno ketera“ – trys kliūtys, sustatytos viena po kitos; vidurinė kliūtis aukščiausia.

Klavišai (kombinacija) – 2 ar 3 kliūtys vienoje eilėje, tarp kurių ne daugiau kaip 2 šuoliai.

Vandens kliūtis – griovys arba didelis padėklas, pilnas vandens. Šokama ne į aukštį, bet į tolį.

Liverpulis – vandens kliūtis su paprasta vertikale ar okseriu viduryje.

Džokeris – kliūtis, susidedanti iš vieno skersinio(dažnai net nedažyto) ir jį prilaikančių sparnų. Arkliui šokant per tokią kliūtį sunkiau nustatyti tinkamą atstumą ir aukštį. Galima tik aukštesnio lygio varžybose.