Kaip žinoma, arkliai yra bandos gyvūnai, ir tai reiškia, kad jų fizinis, psichologinis ir emocinis gerbūvis labai priklauso nuo galimybės būti bandos nariu, t.y. gyventi su kompanionais. Gamta taip jau sutvarkė, kad arkliui vienatvė rodosi beveik lygi mirčiai. Paprasta suprasti kodėl – vienišą arklį lengvai gali užpulti plėšrūnai, jo niekas nesaugos, kai jis miega, ėda ar ilsisi. Taipogi vienatvė atima galimybę bendrauti su gentainiais.

Žmogus taipogi negali atstoti tikro kompaniono – visų pirma todėl, kad jis su arkliu nepraleidžia 24 valandų per parą visą savaitę. Surasdami savo augintiniui kompanioną padarysite paslaugą ne tik jam, bet ir visų pirma sau pačiam. Žirgas, visą dieną praleidžiantis vienumoje, sunkiau bendraus ir su savo šeimininku – atrodo, tarsi socialiniai įgūdžiai nenaudojami silpnėja. Taipogi vienišumas veda į nuobodulį, o šis – į įvairius elgesio sutrikimus, kartais net ir labai rimtus.

Kokią draugiją rinktis?

Žinoma, visos arklių bandos laikymas – nelabai praktiška. Yra ir kitų būdų. Vienas iš jų – susirasti arklides, kur laikoma daugiau žirgų arba nuomuoti dalį savųjų. Jei kaimynai laiko arklį, galima susitarti kartu juos paleisti ganytis.

Pats geriausias dalykas jūsų žirgui – surasti jam kitą žirgą. Tai anaiptol neprivalo būti jaunas, perspektyvus jojamas arklys. Yra daugybė pigiai parduodamų ar net dovanojamų arkliukų, kurie galbūt nebetiks jojimui, bet sudarys puikią kompaniją jūsų augintiniui. Žmonės dažnai pigiai parduoda ar tiesiog atiduoda į geras rankas žirgus dėl įvairių priežasčių – senatvės, traumų, nebetinkamumo sportui ar tiesiog lėšų trūkumo. Kita išeitis – išgelbėti žirgelį iš skerdyklos – jis tekainuotų tik mėsos kainą.

Jeigu jums atrodo, kad du žirgai – jums per didelė finansinė našta, ar jei neturite jiems pakankamai vietos, galite ieškoti kitų alternatyvų. Pavyzdžiui, apgyvendinti kartu ponį. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad šie nedideli arkliukai turi savitą charakterį. Nors jie ir mažesni už žirgus, tačiau kartais reikalauja netgi daugiau kontrolės ir turi tvirtą charakterį. Tai galite stebėti bandose, kuriose yra vienas ponis tarp žirgų – mažius dažniausiai tampa vadu. Tai gera žinia, jeigu jūsų žirgui stinga pasitikėjimo savimi – jis turės puikų draugą ir tvirtą lyderį.

Dar kitas neblogas variantas – asilai ir mulai. Kartais jie būna pakankamai dideli jojimui ar kitokiam panaudojimui. Jie lengvai prisiriša prie žmogaus ir mėgsta draugiją. Alpaka ar lama – irgi išeitis, tačiau geriau viena nei dvi, kitaip jos gali domėtis labiau viena kita nei arkliu.

Ožkos? Jos ne tik žavios, tačiau ir jų išlaikymas pigus. Egzistuoja daugybė ožkų veislių, jos palaiko neblogus santykius su arkliais, lengvai juos suformuoja. Tiesa, jos reikalauja kiek kitokios priežiūros nei arkliai, tačiau nėra reiklios. Vienintelė ožkų problema yra ta, kad nuo jų… gali išsivystyti priklausomybė. Po kurio laiko galite per savo ožkų bandą nebematyti žirgo!

Nors ir sunkoka patikėti, kad višta, katė ar šuo galėtų sudaryti tinkamą kompaniją arkliui, yra žinoma atvejų, kai jie puikiai sugyvendavo. Žinoma, jei katė arklidėse praleidžia nedidelę laiko dalį, negalima laikyti jos gera kompanione. Tinkamas draugas jūsų žirgui turėtų praleisti kartu su juo didžiąją paros dalį ir arklidėse, ir ganykloje. Tiesa, jei neturite daug laiko savo žirgui, nedidelio gyvūno verčiau nesirinkite. Jie labiau tinkami arkliams, praleidžiantiems daug laiko ganyklose. Taipogi apsvarstykite, kiek papildomos priežiūros ir finansų galite jam skirti.

Kaip?

Svarbu prisiminti ir tai, kad kiekvienas gyvūnas turi savitą charakterį. Kai kurie arkliai mielai džiaugiasi bet kokia kompanija ir ją priima entuziastingai, kiti yra mažiau socialūs, tad ir draugą jiems surasti gali būti sunkiau. Būkite atsargūs supažindindami gyvūnus ir nemanykite, kad iš karto jie susidraugaus. Tam reikia daugiau ar mažiau laiko – o kartais ir išvis nepavyksta. Kartais, ypač jei vienas gyvūnas mažesnis, gali baigtis ir pastarojo sužeidimu ar net mirtimi.

Saugiausia ir geriausia iš pradžių patikrinti žirgo reakciją į kitus gyvūnus – galite nujoti iki kaimynų tvarto ar fermų – susipažinimui. Jei jau gyvūnas atsirado pas jus, geriausia leisti jiems susipažinti ne ganykloje, o arklidėje. Apgyvendinkite kompanioną gretimame garde – to užteks pirmam kontaktui, o sienos apsaugos nuo neigiamos reakcijos. Katę ar šunį bus sunkiau atskirti, bet pasistengus ir turint daugiau laiko, gali pavykti vienas prie kito pripratinti. Kartais, kai turite daugiau gyvūnų, arklys gali pats išsirinkti sau tinkamiausią draugą.

Prieš suvesdami abu gyvūnus draugėn įsitikinkite, kad jie dehelmizuoti, paskiepyti ir sveiki – tad neapkrės vienas kito. Jeigu nors vienas iš jų rodo agresiją, tuojau pat juos atskirkite. Jei tai šuo, pasistenkite jį atpratinti nuo garsaus lojimo, cypimo ir painiojimosi po arklio kojomis.