Anglo-arabai – tai anglų grynakraujo ir arabų arklio mišrūnai, veisiami nuo XVIII amžiaus. Idant žirgas galėtų būti pripažintas anglo-arabu, jis privalo turėti ne mažiau negu 12,5% arabų žirgų kraujo. Savo savybėmis jie panašūs į Trakėnus.Didžiausia šios veislės arklių veisėja yra Prancūzija. Prancūziškoji anglo-arabų veislė gali būti atsekta iki dviejų eržilų: arabo Massoud ir turkų Aslam. Jie buvo importuoti iš Sirijos ir kergti su anglų grynakraujų kumelėmis. Trys jų dukterys – Clovis, Danae ir Delphine tapo veislės pradininkėmis.

Anglo-arabai naudoti kariuomenėje, kaip jojamieji ir sportiniai žirgai. Šios veislės žirgai pasižymi ištverme, šoklumu ir greičiu. Geriausi veislės atstovai paveldi arabų žirgų dailumą, ištvermę ir grynakraujų greitį. Vis dėlto, veislės atstovais nelaikomi žirgai, pernelyg panašūs vien į arabus ar grynakraujus.

Anglo-arabams būdingas ilgas kaklas, iškilus gogas, gili krūtinė, jie turi turėti abiejų veislių požymių. Galva paprastai labiau primena anglų grynakraujį, tačiau kartais profilis gali būti kiek lenktas. Aukštis ir išvaizda, priklausomai nuo kryžminimo, būna gan įvairūs.

Tai gyvo charakterio, jautrūs, drąsūs, tačiau kartais nervingi žirgai. Dėl papildomo arabų žirgų kraujo jie tapo atsparesni už anglų grynakraujus, tad puikiai tinka žirginiam sportui.