Saddle Seat (angl. pažodžiui „sėdėsena balne“) – JAV atsiradusi jojimo disciplina, kurios pagrindinis tikslas – pademonstruoti, kaip gražiai bėga žirgas. Šiuo metu lietuviško termino ar jo atitikmens nėra, nes šis sportas populiarus tik JAV, Kanadoje ir Pietų Afrikoje.
Ši disciplina išsirutuliojo pietinėse JAV valstijose, kur plantacijų savininkai žirgais kasdien įveikdavo didelius atstumus prižiūrėdami savo valdas. Jie veisė žirgus, atitinkančius jų specifinius poreikius – patogius joti, greitus, ištvermingus ir gražių aliūrų, tinkamus tiek darbui, tiek joti šventadieniais į miestelį, pasididžiuoti prieš kaimynus.
Pakeitę ir pritaikę angliško stiliaus balną plantatoriai išvystė savotišką jojimo būdą, iš kurio vėliau gimė ir atskira jojimo disciplina – Saddle Seat. Pagrindis jos tikslas – pademonstruoti žirgo grakštumą, judesių pompastiškumą, efektingus aliūrus.
Ši disciplina nesulaukia labai daug žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio, kadangi vertinimas visada liks subjektyvus – laimės elegantiškiausias žirgas (o žinia, dėl skonio paprastai nesiginčyjama). Čia nėra skubėjimo, aukščių, greičio – tik elegantiškumas, žavesys ir favoritai.
Šiai sporto šakai pagrinde naudojami išvaizdūs, aktyvūs ir aukštu kaklo pastatymu žirgai, dažnai galintys bėgti specifiniais aliūrais – Amerikiečių jojamieji, Tenesio, Nacionaliniai Šou žirgai (amerikiečių grynakraujo ir arabo mišrūnai),Morganai ir Arabai. Rečiau, bet galima pamatyti ir Fryzų, Paso Fino, Andalūzų, Haknio arklių, Misurio fokstroterių.
Šios varžybos skirstomos pagal klases – pagal žirgų ar raitelių amžių, patirtį, rodomų aliūrų skaičių (trys arba penki), veisles. Oriai atrodantys raiteliai ir jų žirgai, aukštai keldami kojas, juda aplink areną žingsniu, risčia, šuoliu, priklausomai nuo veislės – ir greitąją žingine.
Reikalavimai ir pasiruošimas
Žinia, šiai disciplinai naudojamas ir specialus inventorius. Angliško tipo balnas, su keliais patobulinimais, leidžia žirgui judėti kuo laisviau – jis be gugos, tinkamas aukštagogiams žirgams, taipogi plokščias ir plonas. Dedamas toliau nuo mentės link paskuigalio, idant netrukdytų žirgo mentės judesiams, toks balnas iš pirmo žvilgsnio atrodo gan nesaugus – tačiau raitelis gilioje sėdėsenoje, ne per daug nusislinkęs į galą, puikiai valdo žirgą, jį telkia ir netrukdo impulsyviai bėgti. Pagrindinis, atrodytų, tokios keistos sėdėsenos – kai raitelis sėdi ties nugaros viduriu – motyvas – netrukdyti žirgui bėgti. Žirgas paprastai kamanojamas laužtukais, netgi su ilgesnėmis nei įprasta svirtelėmis, kai kuriose klasėse leidžiama ir piliama. Jaunų žirgų klasėse kartais leidžiama joti ir su paprastais žąslais.
Saddle Seat besivaržantys raiteliai turi vilkėti specialią aprangą – švarką, kelnes, katiliuką, kurių pasiuvimas gali varijuoti priklausomai nuo dueto ar vyraujančios mados. Anot JAV Jojimo Federacijos, apranga turi būti neiššaukiančių, ramių spalvų – juoda, tamsiai žalia, mėlyna ar pilka. Visose varžybų klasėse dėvimos ilgos Kentukio stiliaus (ilgos, apačioje susegamos sagutėmis)jojimo kelnės, švarkas ilgais atlapais(paprastai iki kelių), marškiniai, skrybėlė – fedora ar katiliukas. Leidžiamas išjodinėjimo stekas bei nedideli pentinai.
Ne mažiau svarbus ir žirgo paruošimas. Priklausomai nuo veislės ir klasės, egzistuoja skirtingi nuostatai, kaip turėtų atrodyti dalyvaujantis žirgas. Tiesa, visais atvejais svarbiausia pabrėžti eleganciją, grakštumą ir grožį. Amerikiečių jojamiesiems karčiai nuskutami visiškai – idant išryškėtų grakštus kaklas.
Uodegos paliekamos ilgos, visada supintos ir surištos, išleidžiamos tik pasirodymams, kartais pridedama ir netikrų plaukų, kad jos net vilktųsi žeme. Amerikiečių jojamiesiems ir Tenesio žirgams uodegos dirbtinai pakeliamos. Arabams ir Morganams egzistuoja kiek kitokie standartai.
Vis dėlto, dirbtinis uodegos kėlimas sulaukia gan kontraversiškų diskusijų dėl tam naudojamų priemonių. Dažniausias būdas – atlikti nedidelę operaciją dalinai nupjaunant raumenis pauodegyje. Gijanti uodega pritvirtinama iškelta, tad raumenys ir audiniai sugija ir palieka ilgesni nei įprastai. Naudojamas ir specialus uodegos laikiklis – tam tikra dirželių sistema, einanti nuo uodegos iki arklio krūtinės. Su juo galima pakelti uodegą ir be jokio chirurginio įsikišimo. Kadangi nuleista uodega praras savo žavesį, aktyviai varžybose dalyvaujantiems žirgams pakelta ji laikoma visą laiką, o jie leidžia laiką garde – kad nesusižeistų ganyklose.
Arklių kojos visada (išskyrus fryzus) nuskutamos, pašalinami ir kaštonai. Priklausomai nuo veislės, visada vienaip ar kitaip apskutamas ir snukis.
Kadangi visų varžybų pagrindinis tikslas – parodyti gražius aliūrus, tam pasitarnauja ir dirbtinės priemonės. Šie žirgai paprastai kaustomi specialiomis sunkesnėmis pasagomis, jų kanopos paliekamos augti ilgesnės – taip žirgas bėgdamas kojas kelia dar aukščiau, „užgriebia“ daugiau erdvės ir efektingiau atrodo. Sankcionuotuose pasirodymuose paprastai pasagos sveriamos, o kanopos tikrinamos – idant būtų išvengta piktnaudžiavimo.
Kai kur netgi galima pamatyti žirgus su aukštais guminiais padais vietoje pasagų – nors daugumoje varžybų jie draudžiami.
Taipogi dažnai naudojamos įvairios priemonės treniravime sulaukia įvairių atsiliepimų. Jų gynėjai teigia, kad tinkamai naudojamos jos padeda žirgams užsiauginti tinkamus raumenis, reikalingus natūraliai atlikti sudėtingus aliūrus. Tai ant priekinių kanopų pridedami svoriai, grandinės ant kojų, „Running-W“ vadinami įtaisai iš virvių ir svarelių, mokantys aukščiau kelti kojas. Priklausomai nuo veislės ir varžybų, šie įtaisai gali būti leidžiami arba ne per apšilimą.
Neleistini treniravimo metodai
Daugiausia neigiamų nuomonių susilaukianti praktika, ypač atliekama su Tenesio žirgais, yra kanopų jautrinimas (angl. soring) – tai ėdančių medžiagų tepimas ant kanopos apynagės ir čiurnų arba jų veikimas mechaniškai – pavyzdžiui, į padą įkalant vinį ar pritvirtinant nedidelį kamuoliuką. Jis sukelia skausmą, tad žirgas vos padėjęs kanopą ant žemės kuo greičiau stengiasi ją vėl pakelti. Taip sukuriamas gyvo, greito bėgimo įspūdis. Ši priemonė buvo uždrausta jau 1970aisiais, tačiau trūkstant lėšų stebėti visas varžybas, tikėtina, kad ji pakankamai plačiai paplitusi ir šiomis dienomis.