Činkotikio ponis kilęs iš sulaukėjusių arklių, gyvenusių Asatekų(Assateague) saloje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasakojama legenda, kad iš sudužusio Ispanų užkariautojų užkariautojų laivo išsigelbėję arkliai apsigyveno Asatekų žemėse, tai ir buvo Činkotikio ponių protėviai. Iš tiesų labiau tikėtina, jog šie žirgai į Asatekų žemes XVII a. atkeliavo kartu su amerikiečių ūkininkais, vengusiais gyvulių apmokestinimo.

Činkotikio poniai paprastai nedidelio ūgio būna dėl atšiaurių gyvenimo sąlygų. Žirgai, užauginti žmonių ir šerti pilnaverčiu maistu, užauga iki normalaus arklio dydžio(apie 160cm).

Šie žirgai auginami dvejose atskirose bandose Virdžinijoje ir Merilende, atskirti tvora. Populiacijos dydis kiekvienoje bandoje – apie 150 individų. Taip siekiama sumažinti ekologinę įtaką aplinkai. Kiekvienais metais ponių prieauglis parduodamas, kad būtų naudojamas kaip jojamieji žirgai. JAV taip pat yra ir pavienių Činkotikio ponių veisėjų.

1994m. įkurta Činkotikio ponių asociacija.

Činkotikio veislės poniai savo išvaizda gali skirtis vieni nuo kitų, nes nėra tikslaus veislės standarto. Tai ištvermingi ir greiti, harmoningo sudėjimo arkliai. Karčiai ir uodegos tankūs ir stori, ant kojų – nedideli šepetukai. Uodega paprastai išaugusi žemai. Kanopos labai kietos, todėl šie arkliai gali būti nekaustyti.