Reino regionas yra geriau žinomas savo Reino šaltakraujais – sunkiaisiais arkliais, panašiais į belgų sunkiuosius, kurie buvo veisiami iki XXa. Iš jų ir kilo šiuolaikinis Reino šiltakraujis. Kai prasidėjo pramonės perversmas, ūkis tapo motorizuotas, sunkiųjų arklių paklausa sumažėjom tačiau šie arkliai visvien buvo labai vertinami.

Dvidešimto amžiaus viduryje jojamųjų ir sportinių žirgų veisimas Vokietijoje įgavo ekonominę ir kultūrinę svarbą. Reino šaltakraujų veislės kilmės knyga nebuvo uždaryta, tiesiog pakeitė kryptį: buvo atrenkami lengviausio sudėjimo individai, siekiant sukurti jojamųjų žirgų veislę.

1970m. buvo sukurtos programos, siekiančios sukurti jojamajį žirgą. Į naują veislę įlieta hanoverių, anglų grynakraujų, trakėnų žirgų kraujo. Vokiečių žirgų veisėjai rūpinosi reino šiltakraujų išvaizdos, sudėjimo gerinimu, elastiškais aliūrais. Šie šiltakraujai yra tradiciškai veisiami Warendorfo žirgyne, kartu su Vestfalijos žirgais.

Reinlanderio galva nėra labai išraiškinga, bet maloni akiai. Kaklas stiprus, storas ir trumpas, pečiai stiprūs, stambūs, trumpi. Kanopos, palyginti su kūnu, mažos. Tai žirgas, derinantis savyje protėvių – sunkiųjų arklių ir jojamųjų žirgų gerasias savybes.

trumpas, pečiai stiprūs, stambūs, trumpi. Kanopos, palyginti su kūnu, mažos. Tai žirgas, derinantis savyje protėvių – sunkiųjų arklių ir jojamųjų žirgų sudėjimą.