Normandų arklys kilo iš Prancūzijos Normandijos rajono, turinčio gilias žirgininkystės tradicijas. Šios veislės žirgai buvo universalaus panaudojimo – ir darbui, ir kinkymui, ir jojimui.
Modernusis normandų arklys yra sunkesnio sudėjimo už savo pirmtakus, kurie buvo panašesni į jojamuosius žirgus. Anksčiau daugybė Normandų žirgų buvo veisiama kavalerijos reikmėms, tad ir šiandien jie pasižymi laisvu, aktyviu judesiu, ypač risčioje.

La Manche regionas yra Normandijos žirgų sostinė, tad ir šiandien šie arkliai ten plačiai naudojami kinkymui. Karališkieji žirgynai buvo įkurti 1665m, o 1790-aisiais veisėjai jau skyrė du žirgų tipus – jojamąjį ir kinkomąjį.
Per laiką, ši veislė tapo sunkesnio sudėjimo, reikalingo ūkyje, bet taip ir neprarado grakštumo ir gyvo charakterio.
Normandas – kompaktiškas, trumpos ir stiprios nugaros arklys su stipriomis galūnėmis. Šių arklių sudėjimas lengvesnis nei įprastų darbinių arklių. Būdingas trumpas lenktas kaklas ir išraiškinga galva. Žirgų uodegos tradiciškai kerpamos.
Normandų arkliai veisiami stengiantis neprarasti ypatingų šios veislės žirgų savybių: sunkiojo arklio sudėjimo ir ramaus charakterio, bei išlaikyti puikų, gyvą judesį ir universalumą. Šie arkliai šiandien naudojami ir fermose kaip darbiniai arkliai, ir jojimui, ir Prancūzijos mėsos pramonėje.