Prancūzų jojamasis ponis

Ši veislė palyginti nesena – 1969 metais imtąsi veisimo, siekiant gauti sportinį jojamajį ponį, tinkamą joti vaikams ir mažesnio ūgio raiteliams. Tai vietinių prancūziškų kumelių ir Niuforesto, Velso, Konemaros ir arabų eržilų palikuonys. Taipogi vėliau įlieta ir kitų veislių kraujo. Išvesti arkliai buvo bandomi ir atrenkami pagal pasirodymą konkūro bandymuose. Taipogi kreiptas dėmesys ir į eksterjerą bei kilmę. 1991 metais šie mišrūnai oficialiai gavo prancūzų jojamųjų ponių vardą.
Prancūzų ponis atrodo kaip nedidelis jojamasis arklys, tačiau turintis ponio ištvermę ir gebėjimą prisitaikyti. Krūtinė gili, nugara stipri, aliūrai ir balansas – puikūs.
Daugiausia šių ponių šiandien auginama pietų Prancūzijoje, Normandijoje bei Bretanėje, taipogi vis daugiau eksportuojama. Tai puikūs arkliai, tinkami bet kokio tipo jojimui – nuo išjodinėjimo iki ištvermės jojimo. Poniai pasižymi geru charakteriu, šuolio technika ir aliūrais. Jie plačiai naudojami ir jojimo mokyklose.