Olandų šiltakraujis

Modernusis Olandų šiltakraujis yra išvestas iš Gelderlando ir Groningeno arklių XIX amžiuje, vėliau buvo kryžmintas su anglų grynakraujais ir kitais jojamaisiais arkliais, idant suformuoti žirgą, tinkamą tiek kinkymui, tiek jojimui. Veislė pabaigta formuoti apie 1950 metus. Nuo to laiko šie žirgai orientuoti į aukšto lygio sportą, kas leido veisti geros konstitucijos ir tinkamo temperamento individus. Jie kupini energijos, bet ne nervingi, noriai dirbantys ir patikimi.

Olandų šiltakraujai, idant būtų įregistruoti, nuo pat mažens yra testuojami ir turi praeiti kasmetinius kiurus. Tik geriausiai pasirodantys įrašomi į kilmės knygą – taip atrenkami tik tinkamiausi žirgai veislei ir aukšto lygio sportui. Vis dėlto, šį statusą žirgas gali prarasti bet kada – jei tik neatitinka kriterijų, nelaimi varžybų, ar jo preauglis nėra tinkamas veislei.
Šios veislės arklio galva yra tiesaus profilio, kaklas išlenktas ir raumeningas, gogas aukštas. Nugara tiesi ir ilga. Uodega išaugusi aukštai. Arklio krūtinė gili ir pilna. Kojos stiprios, su ilgais dilbiais. Pasturgalis stiprus ir raumeningas. KWPN yra puikus žirgas konkūrui ir išjodinėjimui.

Vienas iš žinomiausių šios veislės atstovų, Moorlands Totilas, laikomas vienu iš įspūdingiausių išjodinėjimo žirgų. Jis buvo vienintelis žirgas, gavęs žiuri įvertinimą, aukštesnį nei 90 procentų, ir skynęs laurus daugelyje aukščiausio lygio varžybų.