Mongolijos arklys

Arklys mongolų kultūroje užima svarbią vietą – jis nepamainomas klajoklių ir piemenų gyvenime. Arkliai naudojami ne tik darbui, bet ir tradicinėms lenktynėms, susisiekimui ir krovinių pergabenimui. Kumelės pienas melžiamas nacionaliniu laikomam kumyso gėrimui Airag, kai kurie arkliai naudojami ir mėsai. Mongolai netgi turi posakį: žmogus be žirgo tai tarsi paukštis be sparnų. Arklys – tai tradiciška dovana berniukui, kai jam sukanka treji metai. Ir kiekvienas šeimos narys paprastai turi po arklį – kuo šeima turi daugiau žirgų, tuo ji laikoma turtingesne, o kuo jie geriau prižiūrėti – tuo didesnė garbė. Ir dabar Mongolijoje yra daugiau nei trys milijonai ekvidų – daug daugiau nei žmonių.

Tiksli veislės kilmė nėra žinoma. Įrašų apie centrinės Azijos klajoklių jojamuosius žirgus randama jau 2000 m. pr. Kr. Testai parodė, kad tarp kitų veislių, mongolų arklių genetinė įvairovė buvo didžiausia. Tai reiškia, kad tai – archaiška veislė, labai mažai įtakota žmogaus. Tyrimai taip pat rodo, kad daug kitų arklių veislių kilo iš šios.

Mongolijoje arklių bandos visą laiką gyvena lauke (nuo 30°C vasarą iki -40°C žiemą) ir ieškosi maisto patys. Jie ganosi laisvai, ir tik atrinkti jojimui tinkami arkliai gaudomi ir apjojami. Taigi tik geriausi ir stipriausi arkliai išgyvena tokiomis sąlygomis – vyksta natūrali atranka.

Mongolų arkliai paprastai būna kresni, su palyginti trumpomis kojomis ir didele galva – toks jų sudėjimas primena Prževalskio arklius. Dažnai turi europietiškiems arkliams būdingų eksterjero ydų: kojų klišumą, elnio kaklą ir kumpą profilį. Stori karčių ir uodegos ašutai dažnai naudojami vyti virvėms. Kai kurių arklių karčiai stovi stati – manoma, kad anksčiau Prževalskio arkliai ir Mongolijos poniai galėjo kryžmintis. Kanopos didelės, labai retas arklys kaustomas.

Mongoliški arkliai yra be galo ištvermingi ir stiprūs – keturiais arkliais kinkytas vežimas, sveriantis beveik dvi tonas, per dieną gali nukeliauti apie 50-60 km. Mongolai balnoja savo žirgus tradiciškais mediniais balnais, suteikiančiais nedaug kontrolės. Paprastai arklys aliūrą renkasi pats, o raitelis dirba savo darbą – varo bandą. Lenktyniniai arkliai mokomi šuoliuoti visu greičiu 35 km ilgumo trasa, jais paprastai joja vaikai. Žirgai mokomi, net ir raiteliui nukritus, tęsti lenktynes.