Knabstrubas

Dėmėti žirgai buvo veisiami Danijoje jau XVIII a, populiariame žirgyne pavadinimu „Tigro žirgai“. Tais laikais dėmėtos spalvos arkliai buvo naudojami tik aukšto rango žmonių. Balti arba su nedaug dėmelių žirgai naudoti kinkiniams(nes buvo sunku surasti kelis tinkančius į vieną kinkinį žirgus) ir naudojami jojimui per Karūnavimo ceremonijas. Dėmėtieji naudoti karališkoje Christiansborgo jojimo akademijoje, kaip jojamieji ar kinkomieji žirgai. Nelaimei, po 1750m. veislyną ištiko galas, nes dėl įsimaišiuso pilkos spalvos geno dėmelės iš kailio beveik išnyko.
1812m. dėmėti žirgai sugrįžo į Daniją, bet… ne su Tigro arklių palikuonimis, o su nauja linija. Villars Lunn, Knabstrupgaard rūmų savininkas, nusipirko kumelę iš vieno mėsininko. Kumelė, kuri buvo pavadinta Flaebehoppen, manoma, buvo Ispanų žirgų kilmės, nes mėsininkas ją nupirko iš ispanų kavaleristo. Tais laikais tokia kumelės spalva buvo tikrai neįprasta: ji buvo tamsiai rauda su baltais karčiais ir uodega, o jos kūnas buvo nusėtas baltomis „snaigėmis“ ir dėmelėmis.
Po metų Flaebė buvo sukryžminta su kaštoniniu Frederiksborgu, ir jos kumeliukas tapo naujos veislės pradininku. Visi vėlesni kumelės palikuonys taip pat buvo dėmėti.
XIXa. pab. ir toliau veisiant dėmėtus žirgus, susidarė inbrydingo grėsmė. Daug dėmėtų žirgų dėl gerų savybių buvo paaukota Šlezvigo karui, o likusieji, išsaugoti, buvo Flaebės palikuonys. Dėl inbrydingo nukentėjo unikali žirgų spalva ir gerosios savybės. Vėliau 22 geriausi Knabstrubų žirgai žuvo gaisre, ir tai sukėlė dar daugiau problemų – veislė ėmė nykti.
Nors Knabstrupgraado žirgyno veislė priėjo savo galą, šalyje buvo daugiau panašios kilmės, bet neveislinių dėmėtų žirgų. Veisėjai ėmė juos kryžminti ir taip buvo sudaryta nauja linija.

Knabstrubai vertinami dėl savo ramaus ir švelnaus charakterio, puikių gebėjimų po balnu, ištvermės, puikios sveikatos, ir, be abejo, spalvos. Knabstrubų arkliai būna įvairių spalvų. Populiariausias – „leopardo“ kailis (baltas kailis su juodomis, rudomis ar kaštoninėmis dėmelėmis). Taip pat būna snaigiškos (atrodo lyg apsnigtas), ar su vos keliomis dėmelėmis, kailis. Gimsta ir vienspalvių arklių.
Kadangi šie arkliai ir šiandien reti, pagrindinis veisėjų tikslas yra išsaugoti danišką jojamąjį arklį, todėl nėra taikomi jokie ūgio apribojimai. Taigi šiandien yra ir knabstrubo arklių, ir ponių.