Klivlendo bėris

Klivlendo bėriai – viena seniausių arklių veislių Didžiojoje Britanijoje ir pagal rašytinius duomenis buvo žinomi jau viduramžiais. Anksčiau vadinti Čepmenų arkliais(Chapman Horses), nes buvo naudojami keliaujančių pirklių(angl. chapmen) kaip nešuliniai gyvuliai. 
Manoma, kad veislei įtakos turėjo šiandien jau išnykę Galovėjaus poniai, o vėliau – Barbai(Anglijai pradėjus prekiauti su Maroku) ir Andalūzai(po pilietinio karo).

Šie dideli, stiprūs arkliai buvo naudojami įvairiausiems darbams: nuo žemės ūkio, kaip nešulinio gyvulio iki jojamojo arklio medžioklei ir kinkiniams. Kai Anglijoje pagerėjo kelių kokybė, prireikė greitesnio kinkinių arklio, todėl Klivlendo bėriams buvo įlieta anglų grynakraujų arklių kraujo, ir taip sukurta Jorkšyro kinkomųjų arklių veislė.

Po Antrojo pasaulinio karo, atsiradus mašinoms, Klivlendo bėriai beveik išnyko. 1962m Didžiojoje Britanijoje liko tik 4 eržilai.Vis dėlto, XXa. 7 dešimtmetyje, karalienės Elizabetos II iniciatyva, veislė buvo atgaivinta.

Klivlendo bėris buvo išvestas kaip kinkomasis žirgas. Kadangi kinkinių žirgai turi būti vienodos spalvos, buvo stengiasmi atrinkti tik bėrius, idant būtų lengviau sudaryti komandas. Leidžiamos tik baltos žvaigždutės kaktoje. Šiandien, recensyvinių genų „dėka“, labai retai pasitaiko ir kaštoninės spalvos arklių.

Tai gero temperamento arkliai. Klivlendo bėriams būdingas ilgas, nuožulnus petys, kaulėtos stiprios galūnės, stipri nugara ir pasturgalis, didelė galva su tiesiu profiliu. Kojos be šepetėlių.