Heko arklys

Heko arkliai buvo išvesti XX amžiaus pradžioje siekiant atkurti išnykusį laukinį arklį – tarpaną. Tuom užsiėmė vokiečių zoologai Heinz Heck ir Lutz Heck, pastarasis  buvo ir Berlyno zoologijos sodo direktorius.
Broliai manė, kad jie gali atkurti išnykusią veislę kryžmindami tarpano palikuonis, o paskui pakeisdami jų genetinį kodą. Jie Konikų, Islandiškas bei Gotlando ponių kumeles kergė su Prževalskio eržilais. Manyta, kad laukinių arklių kraujas gali „pažadinti“ ir išryškinti tarpanų savybes jų palikuonyse. Pirmasis atkurtasis tarpanas gimė 1933 metais.
Atkurtieji tarpanai turi visus primityviojo arklio požymius: sudėjimą, spalvą, tamsią juostą išilgai nugaros, stačius karčius. Tai atsparūs arkliai, turi kietas kanopas, todėl pasagos jiems visai nereikalingos. Jie protingi, bet užsispyrę. Heko arkliai gali būti naudojami jojimui, bet jie nemėgsta, kai jiems nurodinėjama, kur eiti ir ką daryti. Gerų santykių galima pasiekti kantrybe ir meile.