Barbas, berberų arklys

Tiksliai nežinoma, kur išsivystė ši arklių veislė, bet manoma, kad jos tėvynė yra VIII amžiaus Šiaurės Afrika, kai musulmonų užkariautojai pasiekė šį žemyną. Taip pat abejojama, ar Barbai ir Arabai turi bendrą protėvį, ar Arabai yra Barbų protėviai, nes abi šios veislės yra glaudžiai susijusios. Šiandien žinomi keli Barbų veislės tipai, tarp jų – Alžyro, Maroko ir Tuniso.

Pirmieji Barbai į Europą, tiksliau, Ispaniją, atkeliavo musulmonų užkariautojų dėka. Europoje Barbai dažnai būdavo maišomi su Arabų žirgais, nors jų išvaizda gan skirtinga.
 Šie žirgai vėliau buvo naudojami išvedant ir Andalūzų, Lusitano, Kreolų, anglų grynakraujus žirgus, daugumą Amerikos veislių.

Vis dėlto, nors ši veislė sena ir svarbi kitų veislių protėvė, ji mažiau žinoma už Arabų žirgus. Iš dalies taip atsitiko dėl to, kad Barbai nėra tokie įspūdingi ir grakštūs kaip Arabai. Nepaisant to, šie žirgai pasižymi tokia pat ištverme, gebėjimu bėgti ilgus atstumus ir greičiu.

Barbai šiandien veisiami Maroke, Alžyre, Ispanijoje ir pietinėje Prancūzijoje, nors dėl prastų ekonominių sąlygų pačioje Afrikoje grynaveislių Barbų mažėja.

Barbas – lengvas jojamasis arklys, pasižymintis puikia ištverme. Gogas aukštas, nugara trumpa, uodega išaugusi žemai, kojos tvirtos, su nedidelėmis, apvaliomis ir stipriomis kanopomis. Barbas nepasižymi išskirtiniais aliūrais, bet šuoliuoja kaip sprinteris, dėl ko ir buvo pasirinktas anglų grynakraujų, Amerikos Quarter ir Amerikos jojamųjų arklių veislėms formuoti.