Kumeliavimasis

Naminių arklių nėštumas trunka maždaug 340 dienų. Jo trukmė taipogi priklauso ir nuo kumelės šėrimo bei veislės. Ponių nėštumas būna kiek trumpesnis, o didelių, stambių arklių – ilgesnis.

Pirmieji kumeliavimosi simptomai

Kai kurioms kumelėms, likus kelioms dienoms ar savaitei iki kumeliavimosi, spenių galuose pasirodo šviesaus, klampaus sekreto – priešpienio – lašai, pabrinksta tešmuo, jis tampa jautrus lietimui. Taipogi palaipsniui įkrinta šonai ir nusileidžia pilvas, taip vaisius lengviau pralįs gimdymo kanalais. Pilvo nusileidimas – gimdos raiščių atsipalaidavimas – gali įvykti bet kuriuo paros metu, tačiau jis dažniausias anksti ryte.

Prieš keletą valandų iki atsivedimo kumelei pabrinksta vulva, kumelė šalinasi kitų arklių, šeimininko, ji nerami, pradeda trypti kojomis, daugelis kumelių prakaituoja.

Kad kumelė galėtų kumeliuotis, ji turi jaustis visiškai saugi. Paprastai dauguma kumeliavimųsi vyksta garde. Gardas turi būti kumelei įprasta, pažįstama vieta. Jis turi būti pakankamai didelis -16 kvadratinių metrų dideliam arkliui. Įprastas gardas bus per mažas.

Kumelę reiktų stebėti, kad ji gerai atsigultų – ne šalia tvoros ar sienos – ir kad gimęs kumeliukas turėtų vietos. Galima pridėti šieno kitkų palei sienas. Prireikus, kumeliuojantis, galima jas nuimti, padarant daugiau laisvos vietos.

Jeigu kumelė gimdo atsistojusi, reikėtų prižiūrėti, kad kumeliukas krisdamas ant žemės nesusižeistų.

Dažnai kumelės jaučiasi saugesnės naktį, tad daug gimdymų įvyksta būtent nakties metu. Vis dėlto, nereikėtų pernelyg trukdyti kumelės, nes ji jausis nesaugi. Taip kumelė gali niekaip nesikumeliuoti. Galima įtaisyti video kamerą arba drėgmės daviklius, kurie praneštų apie beprasidedantį kumeliavimąsi.

Kumeliavimasis

Kumeliavimas susideda iš trijų fazių.

Pirmosios fazės metu, gimdos spazmai padeda kumeliukui pasisukti galva į išėjimą. Gimdymo kanalai prasiplečia. Šis procesas yra skausmingas ir jo simptomai panašūs į dieglių. Kumelė gali būti nerami, vaikščioti, spardyti sau pilvą, gultis ir vėl keltis. Jei kumelė gali, tuo metu ji atsiskiria nuo kitų arklių.

Kiti arklių bandos nariai nesikiša į kumeliavimąsi, tačiau kai kurie būna labai susidomėję. Kartais kumelė, ypač jei ji žemesnio rango, nesugeba nuvaryti visų arklių į šalį po kumeliuko gimimo, nepaisant jos agresyvumo, tad rekomenduojama ją izoliuoti nuo kitų arklių. Idealu, jei ji būtų garde su galimybe kontaktuoti su kitais bandos nariais.

Antroji fazė – gimdymo. Sąrėmiai gali būti labai skausmingi, tad kartais kumelė krenta ant žemės, tarsi diegliuodama.  Gimdo atsigulusi ant šono. Jei kumeliuko pozicija gera, ši fazė trunka 10, 20 minučių, retais atvejais – ilgiau nei pusvalandį. Iki valandos ilgio gimdymas yra normalus. Pirmavedės kumelės paprastai užima daugiau laiko nei jau gimdžiusios. Jei viskas normalu, pirma išlenda kumeliuko priekinės kojos, galva, kūnas ir galinės kojos. Viena priekinė koja dažnai būna labiau iškišta į priekį – taip kumeliuko pečiai lengviau pralenda per gimdymo kanalus. Kumeliukas net ir gimdamas gauna kraują ir deguonį per virkštelę, tad jos nereikia jokiu būdu nutraukti. Paprastai tai padaro pati kumelė, stodamasi po gimdymo.

Kumeliukas gimsta apsuptas plėvės. Paprastai jis pats sugeba ją suplėšyti, ir kumelė jam padeda jį laižydama. Tai padeda ne tik suaktyvinti kumeliuko kraujotaką, bet ir sukurti ryšį tarp vaiko ir motinos. Jei plėvė lieka ant kumeliuko galvos, reikia kuo skubiau ją pašalinti, kad jis neuždustų.

Trečioji ir paskutinė fazė – atsikratymas placenta. Paprastai kumelė išstumia placentą per tris ateinančias valandas, bet tai gali trukti iki 10 valandų. Gimda ir toliau skausmingai susitraukinėja valydamasi ir bandydama susitraukti į įprastą dydį. Kumelė gali rodyti skausmo simptomus.

Jokiu būdu nereikia traukti placentos jėga – taip galima sužaloti kumelę ir duoti kelią gimdos infekcijoms. Tereikia prižiūrėti, kad ji ant jos neužmintų.

Svarbu stebėti, kad išeitų visa placenta, nes gimdoje likę gabaliukai gali sukelti infekcijas. Iš pačios placentos taipogi galima spręsti apie kumelės ir kumeliuko sveikatą, bet tai turėtų daryti veterinarijos gydytojas.

Skirtingai nuo kitų žinduolių, kumelė savo placentos neėda. Išimtys buvo pastebėtos tik pas Islandiškus ir Prževalskio arklius.

Kartais kumelė gali justi skausmą ir pasibaigus gimdymui. Jei gimdos susitraukinėjimo sukelti skausmai stiprūs, kumelei galima duoti nuskausminamųjų. Kumelė turi būti atidžiai stebima 5-7 dienas po kumeliavimosi ir jei tik kyla koks pavojus, reikėtų kviesti veterinarijos gydytoją.

Žindymas

Vidutiniškai po  45 minučių po gimimo, kumeliukas jau gali atsistoti ant kojų. Tai priklauso ir nuo lyties – kumelaitės ir nedidelio sudėjimo kumeliukai stojasi anksčiau nei eržiliukai.

Vos tik atsistojęs kumeliukas ima ieškoti tešmens. Tai instinktyvus elgesys, tad kartais kumeliukas iš pradžių tešmens gali ir nerasti. Jis jo ieško pagal kvapą ir patyrusi kumelė gali padėti kumeliukui rasti tešmenį sulenkdama galinę koją.

Žįsti kumeliukas jau moka, o rasti tešmenį jam vis lengviau su kiekvienu bandymu. Po dviejų dienų jis jau būna visiškai savarankiškas.

Žindymo laikas priklauso nuo pieno gausos ir kumeliuko dydžio. Kumeliukui tai ne tik maitinimasis, bet ir nusiraminimo būdas. Kumeliukai, kurie buvo išgąsdinti ar atskirti nuo motinos, vos ją suradę ima žįsti. Pirmąsias savaites kumeliukas žinda keturis kartus per valandą, o nuo šešto gyvenimo mėnesio – kartą kas valandą. Atjunkymo laikotarpiu, kuris natūraliai ateina ties 8 – 10 mėnesių, kumeliukas žinda kartą kas dvi valandas. Jei kumelė neatsiveda kito kumeliuko, ji jį žindo iki pusantrų metų amžiaus.

Kartais kumelės iš streso gali pasidaryti agresyvios ir imti skriausti kumeliuką, ypač jei jos gimdo pirmąsyk. Ši agresija aiškintina nepatyrimu, skausmu ir baime po gimdymo. Tokiu atveju reikėtų įsikišti ir nubausti kumelę, bei suteikti jai progą asocijuoti kumeliuką su teigiamomis patirtimis. Paprastai užtenka kumelę pririšti, kad kumeliukas galėtų pirmąsyk pažįsti. Nebent ji turi sveikatos problemų, kumelė asocijuoja pirmąjį žindimą su pozityvia patirtimi, palengvinančia tešmenį, žindymo metu kumelės kūnas išskiria endorfiną.

Visiškai normalu, jei kumelė rodo agresiją žmogui ar kitiems gyvūnams pirmosiomis kumeliuko gyvenimo dienomis.

Kumelės ir kumeliuko santykiai

Kumeliukas turi įgimtą sekimo instinktą, tad jis visur sekioja savo motiną. Iš pradžių jis nepažįsta ir negali atskirti savo motinos, ir gali sekti bet ką, kas juda, tad svarbu, kad kumelė kuo daugiau laiko praleistų su kumeliuku. Tai vadinama kumeliuko imprintingu. Ši fazė yra daug trumpesnė, nei šunų ar kačių ir yra labai svarbi laukinių gyvūnų išlikimui.

Šis procesas gali būti sutrikdytas ir kumeliukas gali perkelti savo dėmesį į kitus gyvūnus ar net objektus, nebesekti savo motinos, tad pirmosiomis valandomis kumelė ir kumeliukas neturėtų būti trikdomi. Gamtoje kumelė gina kumeliuką nuo kitų arklių ar gyvūnų, juos veja šalin, net jei tai būtų aukštesnę hierarchinę padėti užimantys individai.

Kumeliuko imprintingas remiasi klausa, lytėjimu ir rega. Pirmasis kontaktas įvyksta per lytėjimą. Kumelė labai greitai prisiriša prie kumeliuko ir jau po pusvalandžio ji gali jį atskirti nuo bet kurio kito. Kumeliukui atskirti savo motiną gali prireikti iki dviejų dienų. Kai jis jau aktyviai seka motiną, imprintingas buvo sėkmingas.

Pirmais mėnesiais kumeliukas visą laiką praleidžia šalia motinos. 8 mėnesių amžiaus kumeliukas praleidžia jau tik 20% laiko su motina. Jis ima megzti ryšius su kitais bandos nariais, ypač savo bendraamžiais.

Kumeliukas paprastai nujunkomas 8-10 mėnesių amžiaus. Jei kumelė atsiveda kitą kumeliuką, šis nebeprileidžiamas prie tešmens ir prisijungia prie suaugusiųjų grupės. Vis dėlto, stiprus ryšys tarp motinos ir vaiko išlieka visą laiką, iki jam paliekant grupę 2 ar 3 metų amžiaus.

Žmogus ir kumeliukas

Paprastai žmogaus įsikišimo po normalaus – be komplikacijų – kumeliavimosi nereikia, nebent kumeliukas kelias valandas ieško ir neranda motinos tešmens, ar iškyla kokių kokių specifinių problemų. Reikia paminėti, kad žmogaus įsikišimas gali turėti įvairių pasekmių, kadangi gali būti sutrikdytas kumeliuko imprintingas ir vėliau tai gali pasireikšti elgesio ir socializacijos problemomis.

Jei kumeliukas prarado motiną, jį vertėtų patikėti surogatinei kumelei, arba kokiam kitam gero, ramaus charakterio arkliui, kad mažylis galėtų socializuotis.

Imprintingo metodas pagal Robert Miller

Pagal šią metodiką, kontaktas su žmogumis pirmomis kumeliuko gyvenimo valandomis leis šiam pripažinti žmogų kaip šeimos narį ir būti lengviau treniruojamam vėliau. Kqrtqis tai gali būti problematiška, nes žirgo imprintingo periodas yra trumpesnis, nei, pavyzdžiui, šuns, ir paprastai trunka iki dviejų dienų.

Atliekant imprintingą kumeliukas liečiamas ir supažindinamas su įvairiais stimulais pirmąją savo gyvenimo dieną – jis yra čiupinėjamas, glostomas, kartais paguldomas ant žemės, neleidžiant jam stotis. Tai arkliui sukelia baimę, bet  jis ją turi nugalėti ir nebesipriešinti.

Ar imprintingo metodas iš tiesų veikia? Pats Robert Miller teigia, kad neteisingai atliekamas jis gali turėti liūdnų pasekmių ir įskiepyti baimę žirgui visam gyvenimui. Atliktos mokslinės studijos* taipogi nesutaria – vis dėlto, šis metodas ne visada veikia, priklausomai nuo jo atlikimo.