Raitųjų žaidimai – tai žirginio sporto šaka, reikalaujanti ne tik jojimo įgūdžių, bet ir geros koordinacijos, atletinių sugebėjimų bei sugebėjimo dirbti komandoje. Raitųjų žaidimai buvo sumanyti Anglijos Princo Filipo 1957 metais, kuris norėjo, kad žirginio sporto šventėse galėtų dalyvauti ir vaikai, kurie neturi brangaus ir gero ponio. Tais pačiais metais „Horse Of the Year Show“ šventėje, Londone, buvo surengtos pirmosios raitųjų žaidimų varžybos Princo Filipo taurei laimėti. Jos sulaukė didžiulio pasisekimo.
Šis sportas toks, koks yra dabar, buvo pradėtas Normano Patricko Anglijoje. Jo tikslas buvo išplėsti šį sportą, anksčiau egzistavusį tik vaikams. 1984m. jis įsteigė Didžiosios Britanijos Raitųjų Žaidimų Asociaciją, o vėliau labai rėmė ir globojo šį sportą, kuris jau išplito ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir užsienyje.
2003m. suformuota Internacionalinė Raitųjų Žaidimų asociacija, ir šiandien ji jungia narius iš dvidešimties šalių keturiuose žemynuose.
Raitųjų žaidimai buvo pradėti kaip komandinis sportas, bet dabar jie gali būti žaidžiami ne tik komandose, bet ir pavieniui ar poromis:
Komandinės varžybos – komanda susideda iš keturių arba penkių jojikų ir ponių. Kiekviename žaidime dalyvauja keturi, o vienas lieka atsarginis.
Porinės varžybos – žaidimo atsakomybė padalijama dviems jojikams. Dažniau dviese lengviau treniruotis ar surinkti komandą.
Individualios varžybos – dalyvauja vienas raitelis su žirgu.
Nesvarbu, kuris žaidimo formatas parinktas, pagrindinės taisyklės vienodos visiems: draudžiama naudoti stekus, botagus, pentinus ir blogai elgtis su žirgu ir kitais komandos nariais. Ne žaidimo metu privaloma tausoti ponius ir joti tiktai žingine.
Dar neseniai šiuos žaidimus galėjo žaisti tik raiteliai iki 21 metų, bet šis draudimas panaikintas, tad šiandien egzistuoja net ir veteranų klasė. Vis dėlto, jis lieka populiariausias tarp jaunų raitelių, nes reikalauja daug ištvermės ir lankstumo.
Žaidimai būna skirtingų lygių, todėl juose gali varžytis ir skirtingo pasiruošimo raiteliai. Vienintelis dalykas, kurį turi numatyti teisėjai, tai kad vienoje aikštelėje varžytųsi panašaus lygio raiteliai.
Varžybose dalyvaujama su arkliu, ne aukštesniu nei 152 cm ties gogu. Vis dėlto, jo veislė visiškai nesvarbi – bet kuris pradedantysis su savo arkliu, nepriklausomai nuo jo veislės ar galimybių gali dalyvauti varžybose.
Raitųjų žaidimų arkliui išmokti tikrai nėra sunku, o dauguma netinkamų kitoms žirginio sporto šakoms ponių tapo tikrai gerais raitųjų žaidimų arkliais. Vis dėlto, norint pasiekti rezultatų duete turi būti ne tik geras žirgas, bet ir patyręs raitelis.